Spalio 15–16 dienomis Europos Sąjungos vadovams susirinkus į viršūnių susitikimą Briuselyje neliks nieko kito, kaip užkasti karo kirvius su Rusija dėl Gruzijos, praneša Laisvosios Europos radijas.
Nors labiausiai šioje situacijoje nukentės Gruzijos teritorinis vientisumas bei tarptautiniai įstatymai, tačiau nemažesnė žala bus padaryta ir Europos Sąjungos kaip globalios universaliųjų vertybių gynėjos įvaizdžiui.
Diplomatų teigimu, Prancūzija bei Vokietija nori atnaujinti derybas, kurios buvo sustabdytos rugsėjo pradžioje, dėl naujo Europos Sąjungos bei Rusijos partnerystės susitarimo.
Jie argumentuoja tuo, kad Rusija, išvesdama kariuomenę iš Gruzijos teritorijos į Abchaziją ir Pietinę Osetiją iki spalio 10 dienos, išlaikė savo duotą pažadą Europos Sąjungai.
Spalio 10 d. pranešime ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana patvirtino, kad Rusijos pajėgos pilnai pasitraukė is Gruzijos.
Rytų Europos lyderių manymu, prancūzai bei vokiečiai kelia didžiulį spaudimą pratęsti dialogą su Rusiją. Spalio 13 d. ES misijos stebinčios situaciją Gruzijoje vadovas Hansjorg Haber susitiko su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge aptarti Rusijos kariuomenės išvedimo klausimus. Vokiečių teigimu, Rusija įvykdė savo pažadą ir ES turi pratęsti derybas su Rusija.
Nors labiausiai šioje situacijoje nukentės Gruzijos teritorinis vientisumas bei tarptautiniai įstatymai, nemažesnė žala bus padaryta ir ES kaip globalios universaliųjų vertybių gynėjos įvaizdžiui.Tačiau Baltijos valstybės, Lenkija bei Didžioji Britanija tam nepritaria. Jų manymu, tam, kad ES ir Rusijos santykiai susinormalizuotų, Rusija privalo išvesti dalį savo kariuomenės ir iš Abhazijos bei Pietinės Osetijos, kaip kad buvo numatyta Medvedevo-Sarkozy plane, priimtame rugpjūčio 12 d., pagal kurį Rusija ir Gruzija įsipareigojo atitraukti savo karines pajėgas iki prieškonfliktinių pozicijų.
Juk ES sprendimas sustabdyti derybas su Rusija, priimtas rugsėjo 1 d. neeiliniame viršūnių susitikime, yra labai aiškus, tvirtas ir nedviprasmiškas: „Kol abi kariuomenės neatsitrauks iki pozicijų, kurias jos užėmė iki rugpjūčio 7 d., derybos dėl partnerystės nebus tęsiamos“.
Pasak Baltijos valstybių politikų, nei Prancūzija, nei Vokietija ragindamos pratęsti derybas su Rusija visiškai neakcentuoja šio fakto. Kaip sakė vienas diplomatas, Paryžius ir Berlynas tvirtina, kad „Rusija daug padarė“, ir kad ES „viršūnių susitikimo metu privalo atnaujinti derybas“.
Tačiau net ir Baltijos valstybių atstovai pripažįsta, kad geriausia ką jie gali padaryti, tai atidėti Briuselio-Maksvos derybas neilgiau kaip mėnesiui, nes numatytame ES ir Rusijos viršūnių susitikime lapkričio 14 d. Nicoje ES privalės tęsti derybas.
Viena iš priežasčių dėl ko, Lenkija ir Baltijos valstybės negalės ilgiau stabdyti proceso – auganti jų izoliacija Europos Sąjungoje. Didžiosios Britanijos parama labai neapibrėžta, Švedijos entuziazmas pamažu blėsta, Vengrija ir Slovakija tradiciškai labiau pritariančios Maskvai, o Čekija linkusi išpręsti šį konfliktą iki kitų metų pradžios, kai perims ES prezidentavimą iš Prancūzijos.
Be to, jeigu Lenkija ir Baltijos šalys ir toliau blokuos derybas, ES šalys, suinteresuotos atgaivinti kontaktus su Maskva, atras kitokių kanalų kaip tai padaryti.
Taigi, nors Rusijos agresyvumas ir kelia pasipiktinimą ES, tačiau ji pasirengusi nuryti nuoskaudas ir toliau tęsti derybas su Rusija.
