Europoje labai trūksta nitroceliuliozės, kuri naudojama sprogmenims, parakui ir kietajam raketų kurui gaminti. Dėl to gali kilti sunkumų didinant šaudmenų, reikalingų Europos atsargoms papildyti ir Ukrainai paremti, gamybą. Laikraštis „Financial Times“ citavo šaltinį gynybos pramonėje ir Europos gamintojus.
Tuo tarpu Rusija, kuri taip pat didina šaudmenų gamybą, per pastaruosius dvejus metus padidino nitroceliuliozės importą iš Kinijos. Jos pirkimai iš Kinijos šoktelėjo nuo 3,4 mln. JAV dolerių 2022 m. iki 7,18 mln. dolerių per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių, rodo Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto ištirti duomenys.
Švedijos gamintoja „Saab“ teigė, kad ilgainiui bendrovėms gali tekti apsvarstyti alternatyvius svarbiausių medžiagų gamybos būdus, kad būtų apsaugota Europos „amunicijos ekosistema“. Švedijos koncerno generalinis direktorius Mikaelis Johanssonas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad nitroceliuliozė yra pavyzdys, kaip gynybos bendrovėms teks kurti naujas tiekimo grandines „daugiapoliame pasaulyje“, kuriame „egzistuos ne tik Vakarų taisyklėmis pagrįsta tvarka“. Jis pridūrė: „Turime galvoti apie panašiai mąstančias šalis ir apie tai, su kuo galime dirbti ilgą laiką, kuo galime pasitikėti.“
JK ginkluotosioms pajėgoms šaudmenis tiekianti bendrovė „BAE Systems“ teigė, kad nors turi pakankamai šaudmenų gamybai reikalingų žaliavų atsargų, ji „žino apie galimą susirūpinimą dėl nitroceliuliozės prieinamumo ateityje“ ir aktyviai bendradarbiauja su savo partneriais, kad užtikrintų tiekimą ateityje.
Bendrovė „Rheinmetall“, kurios patronuojamoji įmonė „Nitrochemie“ gamina nitroceliuliozę, patvirtino, kad svarsto galimybę Žemutinėje Saksonijoje įsteigti gamybos padalinį, kuris būtų naujos šaudmenų gamyklos dalis.
