Autorius atkreipė dėmesį, kad viešojoje retorikoje Europa savo paramą Ukrainai aiškina kaip kovą tarp demokratijos ir autoritarizmo, tačiau už uždarų durų vis dažniau viršų ima kur kas labiau pragmatiški skaičiavimai.
„Jų parama Ukrainai nebėra pirmiausia susijusi su solidarumu su draugiška demokratija. Tai yra siekis laimėti laiko sau“, – pastebėjo ekspertas.
Europa baiminasi, kad, jei Rusija išeis iš šio karo dar mažiau varžoma taisyklių ir teisės bei labiau pasitikinti savo jėgomis, grėsmė kitoms šalims tik padidės.
Šiame kontekste į Ukrainą žiūrima ne tik kaip į valstybę, kurią reikia gelbėti, bet ir kaip į „buferį“, stabdantį agresiją, mano profesorius.
Pasak straipsnio autoriaus, ši strategija turi ir neigiamą pusę. Europa, jo vertinimu, atvirai nepripažįsta savo interesų ir kartu vengia kritikuoti Ukrainos vidaus problemas.
Tai lemia, kad, išlaikant frontą, į antrą planą nugrimzta pačios Ukrainos valstybinių institucijų veiksmingumas. Dėl to gali būti ignoruojami priverstinės mobilizacijos, valdžios koncentracijos ar korupcijos klausimai.
„Gynybiniai karai ne tik apsaugo valstybes, bet ir jas deformuoja“, – pabrėžė O.Rodnianskis.
Dar viena problema
Tarp tokios deformacijos požymių jis mini įtampą tarp valdžios sektorių, sunkumus priimant įstatymus ir priklausomybę nuo išorės finansinės pagalbos. Ekspertas įspėjo, kad karas nebūtinai stiprina institucijas, bet gali jas susilpninti.
Jo teigimu, Europa yra įsitikinusi, kad visas šias deformacijas pavyks ištaisyti pasibaigus karui. Tačiau tai rizikingas požiūris. Dėl to, perspėja buvęs V.Zelenskio patarėjas, ES gali turėti ne stabilią demokratiją prie savo sienų, o „smarkiai ginkluotą, giliai traumuotą, politiškai trapią šalį“.
Autorius pabrėžė, kad tai nėra argumentas prieš paramą Ukrainai, bet, jo nuomone, pats laikas reikalauti sąžiningesnės ir įvairiapusiškos politikos.
Teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti ne tik į karinius poreikius, bet ir į institucinį vystymąsi, skaidrumą ir teisinę valstybę, rašo O.Rodnianskis.
„Buferis gali laimėti laiko. Tačiau jei su juo nebus tinkamai elgiamasi, jis gali tapti dar viena problema“, – padarė išvadą ekonomistas.


