2026-04-07 16:53

Europa užmerkė akis prieš tai, kas vyksta Kyjive: ko taip siekiama

Europos lyderiai vis dažniau mano, kad parama Ukrainai kare su Rusija yra jų pačių saugumo priemonė, o ne moralinis pasirinkimas. Tačiau dėl to europiečiai užmerkia akis prieš demokratinių institucijų degradaciją Ukrainoje, laikraščio „The Wall Street Journal“ nuomonės straipsnyje rašo Kembridžo universiteto ekonomikos profesorius, buvęs prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Oleksandras Rodnianskis.
Volodymyras Zelenskis, Keiras Starmeris, Friedrichas Merzas, Emmanuelis Macronas
Volodymyras Zelenskis, Keiras Starmeris, Friedrichas Merzas, Emmanuelis Macronas / AFP/ „Scanpix“

Autorius atkreipė dėmesį, kad viešojoje retorikoje Europa savo paramą Ukrainai aiškina kaip kovą tarp demokratijos ir autoritarizmo, tačiau už uždarų durų vis dažniau viršų ima kur kas labiau pragmatiški skaičiavimai.

„Jų parama Ukrainai nebėra pirmiausia susijusi su solidarumu su draugiška demokratija. Tai yra siekis laimėti laiko sau“, – pastebėjo ekspertas.

Europa baiminasi, kad, jei Rusija išeis iš šio karo dar mažiau varžoma taisyklių ir teisės bei labiau pasitikinti savo jėgomis, grėsmė kitoms šalims tik padidės.

Šiame kontekste į Ukrainą žiūrima ne tik kaip į valstybę, kurią reikia gelbėti, bet ir kaip į „buferį“, stabdantį agresiją, mano profesorius.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Pasak straipsnio autoriaus, ši strategija turi ir neigiamą pusę. Europa, jo vertinimu, atvirai nepripažįsta savo interesų ir kartu vengia kritikuoti Ukrainos vidaus problemas.

Tai lemia, kad, išlaikant frontą, į antrą planą nugrimzta pačios Ukrainos valstybinių institucijų veiksmingumas. Dėl to gali būti ignoruojami priverstinės mobilizacijos, valdžios koncentracijos ar korupcijos klausimai.

„Gynybiniai karai ne tik apsaugo valstybes, bet ir jas deformuoja“, – pabrėžė O.Rodnianskis.

Dar viena problema

Tarp tokios deformacijos požymių jis mini įtampą tarp valdžios sektorių, sunkumus priimant įstatymus ir priklausomybę nuo išorės finansinės pagalbos. Ekspertas įspėjo, kad karas nebūtinai stiprina institucijas, bet gali jas susilpninti.

Jo teigimu, Europa yra įsitikinusi, kad visas šias deformacijas pavyks ištaisyti pasibaigus karui. Tačiau tai rizikingas požiūris. Dėl to, perspėja buvęs V.Zelenskio patarėjas, ES gali turėti ne stabilią demokratiją prie savo sienų, o „smarkiai ginkluotą, giliai traumuotą, politiškai trapią šalį“.

„Shutterstock“ nuotr./„Azov“ kariai
„Shutterstock“ nuotr./„Azov“ kariai

Autorius pabrėžė, kad tai nėra argumentas prieš paramą Ukrainai, bet, jo nuomone, pats laikas reikalauti sąžiningesnės ir įvairiapusiškos politikos.

Teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti ne tik į karinius poreikius, bet ir į institucinį vystymąsi, skaidrumą ir teisinę valstybę, rašo O.Rodnianskis.

„Buferis gali laimėti laiko. Tačiau jei su juo nebus tinkamai elgiamasi, jis gali tapti dar viena problema“, – padarė išvadą ekonomistas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą