Apsispręsta, kad Kroatijai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, nebus didinama parlamentarų skaičiaus. Parlamente po 2014-ųjų rinkimų dirbs 751 nariai, Europos Sąjungos narei naujokei Kroatijai tektų 11 vietų.
Toks siūlimas perskirstyti šalims narėms tenkančių europarlamentarų skaičių sukėlė nemažai diskusijų. Švedijos atstovai piktinosi esą yra diskriminuojami. Šiuo metu beveik 9,5 mln. švedų Europos parlamente atstovauja 20 žmonių. Austrijai, kur gyvena milijonas žmonių mažiau, atstovauja 19 politikų. 9,9 mln. vengrų Europos parlamente atstovauja 22 politikai. Švedijos atstovai piktinasi, kad nesilaikoma jokių proporcijos normų.
Taip pat imta diskutuoti, ar toks sprendimas nėra pernelyg skubotas, siūlyta nepasikliauti tik matematika. Suabejota, ar sumažinus narių skaičių pavyktų sutaupyti Europos Sąjungos biurokratams reikalingų lėšų.
Siūloma prieš kiekvienus Europos parlamento rinkimus objektyviai perskirstyti išanalizavus demografines tendencijas. Pagal projektą, dabar 99 europarlamentarus turinti Vokietija, kur gyvena beveik 82 mln. žmonių, netektų trijų vietų. Prancūzija išlaikytų 74 vietas, Didžioji Britanija – 73. Po vieną vietą be Lietuvos prarastų dar 11 valstybių.
Lietuva nuo 2014-ųjų Europos parlamente turėtų 11 narių, Latvija – 8, Estija – 6.
