JAV prezidento rinkimų rezultatai skatina Europos lyderius susimąstyti apie didesnį karinį bendradarbiavimą ir gal net naujas saugumo užtikrinimo formas.
Respublikonas Donaldas Trumpas jau pareiškė, kad amerikiečiai NATO įsipareigojimus vykdys tik tada, jei juos griežtai vykdys ir partneriai.
Šiuo metu Europos Gynybos Agentūra yra tik kukli organizacija, įsikūrusi Briuselio prekybiniame rajone. Joje darbuojasi 130 žmonių, o vadovaujančius postus užima ne kariškiai, o diplomatai.
Agentūrai vadovauja Ispanijos diplomatas Jorge Domecqas, kuris atsakingas ES diplomatijos vadovei Federicai Mogherini.
ES padidino agentūros biudžetą iki 31 milijono eurų, tačiau jis atrodo nykštukinis, palyginus su JAV Pentagono 540 milijardų eurų biudžetu. J.Domecqo teigimu, finansavimas kol kas yra pakankamas, nes agentūra užsiima ne nacionalinio saugumo klausimais, o ES šalių veiksmų koordinavimu saugumo klausimais.
„Tikslas nėra tapti Pentagonu“, – teigė J.Domecqas, dirbęs buvusio NATO generalinio sekretoriaus Javiero Solanos štabe. „Mes nekuriame Europos kariuomenės ir nekuriame europietiško Pentagono“, – tikino diplomatas.
Planuoja kurti naują sistemą
Europos Sąjunga Europos Gynybos Agentūrą 2004 metais kūrė kaip naujų gynybos technologijų skatinimo instituciją. Bet menkas finansavimas niekada neleido agentūrai tapti rimta organizacija.
Pirmadienį dėl didesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse sutarę ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai suteikia šiai agentūrai naują reikšmę. Būtent jos pagrindu F.Mogherini norėtų kurti naują bendrą saugumo sistemą.
Nedidelis biudžeto padidinimas puse milijono eurų yra simboliškas žingsnis, paskatinant agentūrą, kurios biudžetas nebuvo didinimas nuo 2010-ųjų.
Šio mėnesio pabaigoje turėtų būti nuspręsta, ar ES kurs specialiai gynybai skirtą fondą.
Daug išlaidų reikalaujantys projektai, tokie kaip kariniams tikslams naudojamų palydovų leidimas, lėktuvnešių statyba, kibernetinio saugumo programos galėtų būti finansuojamos iš šio fondo, o ne nacionalinių biudžetų.
„Europos Komisija yra pasirengusi vaidinti svarbų vaidmenį, didinant Europos saugumo bendradarbiavimą“, – teigė EK atstovas. „Europos minkštoji galia nėra pakankama ir jai reikalingas didesnis bendradarbiavimas gynybos srityje“, – pridūrė jis.
Sudarys galimybę investuoti
Viso Europos Sąjungos valstybės gynybai praėjusiais metais išleido 200 milijardų eurų. Tiesa, tik 4 iš 28 valstybių skyrė savo gynybai daugiau nei du procentus Bendro vidaus produkto (BVP).
Šio mėnesio pabaigoje turėtų būti nuspręsta, ar ES kurs specialiai gynybai skirtą fondą.
Europos Komisijos viceprezidentas, suomis Jyrki Katainenas jau pareiškė, kad Europos investicijų bankas turėtų galimybę įsigyti Gynybos fondo obligacijų.
Investuotojai kol kas atsargiai vertina galimybę pirkti Europos Gynybos fondo obligacijas, tačiau kai kuriuos išties domina ilgalaikė ir saugi investicija.
„Europos Sąjungos institucijų leidžiamų obligacijų paklausa dažniausiai būna didelė“, – tikino Berenberg banko atstovas Holgeris Schmiedingas.
Savo agentūros sėkme ir reikšme tiki ir J.Domecqas. „Europos Gynybos Agentūra buvo kuriama tam, kad tinkamą akimirką imtųsi reikšmingo vaidmens“, – teigė jis.
