Europos Sąjunga skubiai rengia milžinišką gynybos planą: iš kur atkeliaus šimtai milijardų?

„Mums reikia „greito mąstymo“ ir strateginio plano, kaip perginkluoti Europą“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos lyderiai sukruto po to, kai naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas inicijavo tiesiogines derybas su agresore Rusija dėl taikos Ukrainoje bei pareiškė, kad Europa turi pati daug labiau rūpintis savo gynyba ir saugumu. Taip pat D.Trumpas pareiškė, kad jei Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, jų užtikrinimu daugiausia turės rūpintis Europa.

Nauja saugumo sistema bus pradėta formuoti kovo 6 d. vyksiančiame skubos tvarka rengiamame ES vadovų susitikime. Į šį susitikimą jau pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kovo 19 d. už gynybą atsakingas Komisijos narys Andrius Kubilius ir diplomatijos vadovė Kaja Kallas pristatys naują gynybos pramonės strategiją. Iki to laiko bus tęsiamos derybos dėl bloko išteklių gynybai didinimo.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, U.von der Leyen gynybos finansavimo planą sudarys trys elementai. Visi jie yra sudėtingi ir neaišku, kokia apimtimi bus įgyvendinti, teigė agentūros šaltiniai.

Pirmoji plano dalis leistų ES šalims išleisti gynybai daugiau pinigų sušvelninant fiskalines taisykles. Kai kurie pareigūnai teigia, kad tai galėtų padėti surinkti iki 160 mlrd. eurų. Šio sušvelninimo labai siekia ir Lietuva, kuri ketina iki 2030 m. gynybai papildomai skirti apie 12 milijardų eurų.

Derybose daugiausia dėmesio skiriama gynybos išlaidų neįtraukimui į biudžeto deficito apskaičiavimą. Reikia susitarti dėl to, kas konkrečiai laikoma gynybos išlaidomis, kiek laiko ši taisyklė galios ir ar ji turės įtakos NATO tikslui, kad kiekvienos gynybos aljanso narės gynybos išlaidos sudarytų 2 proc. BVP.

Antroje dalyje numatoma sukurti naują bendrų išlaidų gynybai ES lygmeniu priemonę. Šios lėšos bus naudojamos investicijoms į bendrus projektus tokiose srityse kaip oro gynyba, tolimojo nuotolio smūgiai, raketos, bepiločiai orlaiviai ir karinis dirbtinis intelektas.

Kai kurie aukšto rango ES pareigūnai ir valstybės narės pasiūlė bendro skolinimosi idėją, tačiau šį klausimą dalis ES šalių vertina prieštaringai ir dėl jo neturi sutarimo.

Trečioji plano dalis susijusi su Europos investicijų banko, kuris dabar gali investuoti tik į dvejopo naudojimo prekes, investicijų ribojimo sušvelninimą. Tai sudarys sąlygas didesniam gynybos finansavimui, taip pat ir iš privačių bankų. Lietuva taip pat mano, kad ši priemonė būtų geras būdas didinti gynybos išlaidas.

Be to, uždarų diskusijų metu U.von der Leyen pasiūlė idėją perskirstyti nepanaudotas ES lėšas, įskaitant lėšas, surinktas COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti.