Pasak straipsnio, laišką pasirašė trijų Baltijos valstybių Europos Komisijos nariai: Kaja Kallas, Andrius Kubilius ir Valdis Dombrovskis. Prie jų prisijungė ir Suomijos bei Lenkijos atstovai.
Liepos 30 d. datuotas laiškas – vienas iš daugelio perspėjimų apie galimą Rusijos agresiją. Panašūs įspėjimai pasaulio žiniasklaidoje cirkuliavo visą vasarą, o kulminaciją pasiekė rugpjūčio 25 d., kai JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe’as netikėtai apsilankė Maskvoje.
Kaip skelbia amerikiečių leidiniai ir patvirtino Laisvės radijo šaltiniai, JAV žvalgybos tarnybos vadovas išskrido į Maskvą, siekdamas įspėti Kremlių, kad šis nesiektų eskalavimo su JAV sąjungininkais – konkrečiai su Lietuva, Latvija ir Estija.
Baltijos šalių diplomatai, kalbėjęsi su Laisvės radijo žurnalistais su sąlyga, kad bus išlaikytas jų anonimiškumas, patvirtino, kad vasarą sulaukta papildomų žvalgybos duomenų apie galimas Rusijos „netikros vėliavos“ operacijas, tačiau nebuvo jokių požymių, kad artimiausiu metu būtų rengiamas konvencinis puolimas.
Diplomatai taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios operacijos gali neapsiriboti tik Baltijos šalimis – tokį susirūpinimą sustiprina neseniai užfiksuoti atvejai, kai Rusija, kaip įtariama, įsitraukė į diversinius aktus – pasikėsinimus nužudyti, padegimus ir įsibrovimus dronais – keliose NATO šalyse, įskaitant Vokietiją, Lenkiją ir Slovakiją.
Baltijos šalys jau seniai kalba apie tikrąsias Rusijos intencijas ir agresorės keliamą grėsmę. Jos pačios skubiai tam rengiasi. Visos trys šalys jau pasiekė arba netrukus pasieks NATO nustatytą 2035 m. tikslą – skirti 5 proc. BVP gynybai. Be to, Europos Sąjunga pažadėjo ir jau pradėjo mokėti maždaug 14 mlrd. JAV dolerių paskolų gynybos ir saugumo investicijoms regione.
Tačiau ne viskas yra taip gražu. Derybos dėl kito 7-erių metų Europos Sąjungos biudžeto prasidėjo nuo Europos Komisijos pasiūlymo skirti 145 mlrd. dolerių saugumo ir gynybos investicijoms. Tačiau kelios pagrindinės mokėjos, įskaitant didžiausią – Vokietiją, pareiškė, kad ateityje nori skirti mažiau lėšų ES biudžetui.
Daugelis ES pareigūnų baiminasi, kad gynyba greičiausiai bus viena iš sričių, kurioje išlaidos bus mažinamos. Tokios baimės išreiškiamos ir Baltijos šalių nutekintame laiške.
Kai kurie jame išdėstyti pasiūlymai yra simboliniai, pavyzdžiui, kad nurodoma, jog visa Europos Komisija šį rudenį galėtų „skubiai“ apsilankyti vienoje iš rytinio NATO flango valstybių, „nes mes visi matome grėsmių Baltijos valstybėms eskalavimą“.
Ko prašo Baltijos šalys
Tačiau, kaip rašo Laisvės radijas, pagrindinis šiame laiške išdėstytas reikalavimas yra skirti papildomą finansavimą – apie 115 mlrd. JAV dolerių verslo ir investicijų aplinkai fronto valstybėse stiprinti.
„Šie incidentai jau daro neigiamą poveikį regiono verslo aplinkai ir visuomenės pasitikėjimui saugumu. Siekiant užkirsti kelią tolesniam padėties blogėjimui ir sustiprinti atgrasymą, būtini akivaizdžiai matomi ir nepavėluoti veiksmai“, – dėstoma Baltijos šalių atstovų laiške.
Tarp išvardytų pagalbos priemonių minimi greitojo reagavimo pajėgumai energijos tiekimo sutrikimų atveju ir kritinės elektros bei dujų infrastruktūros apsaugai, būtiniausių prekių ir civilinės saugos išteklių regioninių atsargų sukūrimas, prieglobsčių ir evakuacijos infrastruktūros įrengimas, taip pat pasirengimas reaguoti į hibridines, kibernetines, diversines, elektronines ir informacines grėsmes.
Kas nutiko su „dronų siena“?
Laiške – kaip ir daugumoje neseniai paskelbtų ES pranešimų – minima, kad akivaizdžiai trūksta „dronų sienos“ – praėjusiais metais plačiai aptarto siūlomo projekto, kurį blokas svarstė finansuoti. Idėja buvo aprūpinti visą Europos rytinį flangą jutikliais ir priemonėmis, leidžiančiomis aptikti ir numušti priešiškus dronus.
„Apie dronų sieną kalbėti lengviau nei ją pastatyti. Bet būkime atviri – kol kas niekas tokios sienos neturi, net ukrainiečiai“, – Laisvės radijui komentavo vienas pareigūnas.
Teigiama, kad kalbos apie „dronų sieną“ nutilo dėl finansinių, techninių ir teisinių problemų.
„Nėra aišku, kas turėtų apmokėti tokią brangią sistemą; pagrindiniai komponentai, įskaitant jutiklius, radarus ir veiksmingą valdymo bei kontrolės sistemą, dar nėra iki galo ištobulinti. Be to, vis dar vyksta diskusijos, ar visa sistema turėtų būti visiškai automatizuota, ar ją turėtų prižiūrėti žmonės“, – išskyrė Laisvės radijas.
Kaip vienas iš Baltijos šalių regionui būtinų elementų minimas ir geležinkelis „Rail Baltica“ – dar vienas ES finansuojamas projektas, kuris nėra vykdomas pagal planą.
2015 m. pradėtas projektas turėjo sujungti Baltijos valstybes, kurių geležinkelių tinkluose vis dar daugiausia naudojamas sovietinių laikų vėžės plotis, su Lenkija ir likusia ES dalimi.
Pirminio tikslo atidaryti liniją šiais metais jau seniai atsisakyta, o naujai išsikeltas terminas – 2030 m. – kelia abejonių dėl sparčiai augančių išlaidų, netinkamo pradinio planavimo, nuolatinių projekto pakeitimų ir nesutarimų šalių viduje bei tarp jų.
Ši geležinkelio linija laikoma itin svarbia, nes ji sudarytų pagrindinį strateginį karinio mobilumo koridorių, leidžiantį maksimaliai padidinti NATO karių ir ginklų skaičių, reikalingą regiono gynybai, bei neutralizuotų vadinamąjį Suvalkų koridorių, jungiantį Lenkiją ir Lietuvą. Dauguma karinių planuotojų ne kartą išreiškė nuomonę, kad, jeigu Rusijos pajėgos pultų NATO, greičiausiai tam pasirinktų šią vietą.




