„Šiandien – sukrečiančios žinios iš buvusios Kalnų Karabacho srities. Azerbaidžano kariniai veiksmai privalo būti nedelsiant sustabdyti, kad galėtų vykti tikras dialogas tarp Baku ir Karabacho armėnų“, – socialiniuose tinkluose parašė Ch. Michelis.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad blokas smerkia šią karinę eskalaciją ir apgailestauja dėl gyvybių netekties.
Mūšiai prasidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Azerbaidžanas pranešė, kad per minų sprogimus Kalnų Karabache žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai gyventojai, o valdžios institucijos dėl to apkaltino separatistus.
„Šia karine eskalacija neturi būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant priversti masiškai išvykti vietos gyventojus, – sakė J. Borrellis. – Smurtas turi liautis, kad būtų sudaryta palanki aplinka deryboms dėl taikos ir normalizavimo.“
ES tarpininkavo deryboms su Azerbaidžanu ir Armėnija dėl ilgalaikės taikos tarp šių priešininkių, buvusių sovietinių Kaukazo respublikų.
Azerbaidžanas, kurio pajėgos antradienį separatistiniame Kalnų Karabacho regione pradėjo, kaip teigiama, antiteroristines operacijas, kaip taikos sąlygos pareikalavo Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti armėnų karius.
Vis dėlto Jerevanas paneigė, kad jo kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione.
Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus, jos teigimu, plataus masto agresiją, prieš armėnų gyvenamą separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando regione vykdyti etninį valymą.
Šie veiksmai pradėti praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet brutalaus karo su Armėnija dėl šio kalnuoto regiono.
