Ekstremistai, kovojantys su juoda „Islamo valstybės“ (IS) vėliava, Maravyje laikėsi keliuose pasipriešinimo židiniuose, nepaisydami kasdienio aviacijos bei artilerijos bombardavimo ir kruvinų gatvių mūšių.
Kariškių atstovas, pulkininkas leitenantas Jo-aras Herrera sakė, kad kovotojų vandens kelias buvo aptiktas areštavus vyrą, kuris valtimi slapta plukdydavo į kovos veiksmų zoną šaudmenis ir išgabendavo sužeistuosius.
Kariškiams pavyko atkirsti šią „logistikos ir medicinos magistralę“ per Lanao ežerą, sakė atstovas ir pridūrė, kad patruliavimas valtimis ežere buvo sustiprintas.
„Išsiaiškinome, kad šis vyras ... padeda patekti šaudmenims. Taip pat jis yra žmogus, išgabenantis sužeistus kovotojus iš pagrindinio mūšių rajono pietinės Lanao ežero pusės link, – žurnalistams sakė J.Herrera. – Tai geros naujienos, nes dabar mes blokavome šią magistralę.“
Maravis – svarbiausias musulmonų miestas katalikiškuose Filipinuose – yra įsikūręs prie Lanao ežero pietinėje Mindanao saloje.
Maravis – svarbiausias musulmonų miestas katalikiškuose Filipinuose – yra įsikūręs prie Lanao ežero pietinėje Mindanao saloje.
Gegužės 23 dieną miestą atakavo šimtai kovotojų.
Vyriausybė ataką vadina sukilimu, siekiant įkurti IS provinciją, kuri būtų vadinamojo kalifato Pietryčių Azijoje dalis.
Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte visame Mindanao paskelbė karo padėtį. Bet per penkias mūšių savaites pajėgoms nepavyko visiškai išstumti kovotojų, prie kurių prisidėjo ekstremistų iš Indonezijos, Malaizijos ir net Čečėnijos.
Žuvo beveik 400 žmonių, tarp jų – 290 kovotojų ir 70 karių, rodo oficialūs duomenys. Dauguma iš 200 tūkst. Maravio gyventojų pabėgo, didelė miesto dalis yra virtusi griuvėsiais.
Pasak J.Herreros, kariškiai vis dar bando patvirtinti pranešimus, kad pro apsiausties žiedą sugebėjo pasprukti svarbus atakos lyderis, filipiniečių kovotojas veteranas Isnilonas Hapilonas.
Keturiuose Maravio rajonuose dar yra iki 120 kovotojų, pranešė kariškiai, kurie antradienį tęsia aviacijos smūgius ir apšaudymą artilerijos sviediniais.
Kovotojai taip pat laiko puolimo pradžioje pagrobtus apie 100 įkaitų, tarp jų – katalikų kunigą.
