Pratybos apims kovinio šaudymo pratybas Filipinų šiaurėje, priešais Taivano sąsiaurį, taip pat provincijoje prie Pietų Kinijos jūros, kur Filipinai ir Kinija ne kartą įsivėlė į konfrontacijas.
Vienų pratybų metu Japonijos kariuomenė, atsiunčianti maždaug 1,4 tūkst. karių, panaudos sparnuotąją raketą „Type 88“, kad nuskandintų Antrojo pasaulinio karo laikų minų tralerį prie šiaurinės Lusono salos pakrantės.
19 dienų trunkančiose pratybose „Balikatan“ („Petys į petį“) dalyvauja daugiau nei 17 tūkst. sausumos, oro ir jūrų pajėgų karių – maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Tarp jų taip pat yra kontingentai iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Prancūzijos ir Kanados.
„Balikatan“ vyksta Iranui, JAV ir Izraeliui artėjant prie dviejų savaičių paliaubų pabaigos. Šios paliaubos sustabdė karą Artimuosiuose Rytuose, kurį išprovokavo netikėti JAV ir Izraelio smūgiai Iranui.
„Nepaisant iššūkių kitur pasaulyje, JAV dėmesys Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui bei mūsų tvirtas įsipareigojimas Filipinams išlieka nepajudinamas“, – pirmadienį vykusioje atidarymo ceremonijoje sakė JAV generolas leitenantas Christianas Wortmanas (Kristianas Vortmanas).
Jūrų pėstininkų ekspedicinių pajėgų vadas Ch. Wortmanas vėliau žurnalistams sakė, kad pratybose dalyvaus apie 10 tūkst. JAV karių, tačiau tikslių skaičių nepateikė.
Filipinų kariuomenės vadas generolas Romeo Brawneris pridūrė, kad prasidėjus karui JAV kariuomenės Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono vadavietės vadas admirolas Samuelis Paparo jį patikino, jog šių metų „Balikatan“ bus „didžiausios istorijoje“.
„Per integruotą oro ir priešraketinę gynybą, jūrų saugumo operacijas, kovinio šaudymo pratybas ir jungtinius daugiašalius parengties mokymus šalys kuria sistemas, kurios mąsto, juda ir reaguoja kaip viena“, – sakė R. Brawneris.
Tikimasi, kad per kasmetines pratybas bus panaudota ir moderni JAV raketų sistema „Typhon“, kuri Filipinuose yra nuo 2024-ųjų, kai ją paliko apsilankiusios JAV pajėgos. Tuo labai piktinosi Pekinas.
„Tikimės, kad tam tikru lygmeniu ji bus įtraukta pratybų metu“, – patvirtino Ch. Wortmanas.
Artumas Taivanui
Nors abiejų šalių kariuomenės tvirtino, kad šalia Taivano jokios pratybos nevyks, pakrantės gynybos mokymai yra numatyti šiauriausioje Filipinų Batano salų grandinėje, esančioje mažiau nei už 200 kilometrų nuo pietinės Taivano pakrantės.
Pekinas didina karinį spaudimą aplink savarankišką Taivaną, kurį laiko savo teritorijos dalimi, ir grasina panaudoti jėgą jam užimti.
Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas pernai lapkritį įspėjo, kad dėl jo šalies artumo šiai salai „karas dėl Taivano įtrauks Filipinus į konfliktą prieš jų valią“.
Vasarį JAV, Japonijos ir Filipinų orlaiviai patruliavo virš Baši sąsiaurio, skiriančio Filipinus nuo Taivano, kad išbandytų tai, ką Manila pavadino „gebėjimu sklandžiai veikti kartu sudėtingoje jūrų aplinkoje“.
Japonija pirmą kartą kaip pilnateisė dalyvė prisijungia prie „Balikatan“ – po to, kai pernai birželį Japonijos parlamentas patvirtino susitarimą dėl abipusės prieigos.
Kalbėdamas su Japonijos žiniasklaida, Tokijo jungtinio štabo pulkininkas Takeshi Higuchi sakė, kad pratybos „padės kurti saugumo aplinką, kurioje netoleruojami jokie bandymai vienašališkai jėga pakeisti status quo“.
F. Marcosas stiprina saugumo ryšius su Vakarų valstybėmis, siekdamas atgrasyti Kiniją. Per pastaruosius dvejus metus Manila taip pat pasirašė susitarimus dėl pajėgų lankymosi ar lygiaverčius susitarimus su Naująja Zelandija, Kanada ir Prancūzija, kad palengvintų jų dalyvavimą bendrose karinėse pratybose.
Prie Manilos bazės, kurioje pirmadienį vyko atidarymo ceremonija, maždaug 50 žmonių grupė protestavo prieš pratybas. Protestuotojų plakatuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo vadinamas „imperialistiniu teroristu“, reikalauta, kad JAV pajėgos paliktų šalį.
