Tikimasi, jog daugiau nei 40 mln. filipiniečių balsuos visame salyne, kad išrinktų įpėdinį, pakeisiantį prezidentę Glorią Arroyo, kurios beveik dešimtmetį trukusiam vadovavimui šešėlį metė kaltinimai dėl korupcijos.
„Aušra jau arti. Žmonės išsiilgę naujos vadovybės“, – sakė 50 metų, nevedęs B.Aquino savo šalininkams per paskutinį didelį savo rinkimų kampanijos susitikimą Maniloje.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku ir baigs darbą 18 val., o nugalėtojas gali paaiškėti jau vėlų vakarą.
Rinkimų favoritas yra vienintelis buvusios šalies prezidentės Corazon Aquino ir jos nužudyto vyro, senatoriaus Benigno Aquino vyresniojo, sūnus.Ilgos eilės rytą išsirikiavo prie rinkimų apylinkių. Šalies rinkimų komisija tikisi, kad savo balsus atiduos apie 85 proc. registruotų rinkėjų, pabrėždama, kad filipiniečiams demokratija yra labai svarbi.
B.Aquino pagrindiniai varžovai – 73 metų buvęs prezidentas Josephas Estrada ir 60 metų nekilnojamojo turto magnatas Manuelis Villaras.
Dviejų didelių nepriklausomų apklausų rezultatai rodo, kad B.Aquino populiarumas tarp rinkėjų siekia 39–42 proc. ir yra maždaug dvigubai didesnis negu jo varžovų, todėl šis kandidatas gali tikėtis laimėti rinkimus didžiausiu skirtumu per Filipinų istoriją.
Rinkimų favoritas yra vienintelis buvusios šalies prezidentės Corazon Aquino ir jos nužudyto vyro, senatoriaus Benigno Aquino vyresniojo, sūnus. Jos tėvus daugelis filipiniečių gerbia dėl pastangų atkurti demokratiją šioje šalyje praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.
Tačiau sunkiai nuspėjama Filipinų demokratija gali pateikti įvairių staigmenų, todėl B.Aquino pergalė toli gražu nėra užtikrinta.
M.Villaras tikisi, kad sudėtingas šios šalies politinis mechanizmas padės išplėšti netikėtą pergalę, o buvęs kino aktorius J.Estrada labai populiarus tarp neturtingų gyventojų, nors 2001 metais jis buvo atstatydintas iš prezidento pareigų dėl korupcijos.
Daugelis nerimauja, kad šių rinkimų rezultatų paskelbimas gali užtrukti dėl klastojimo atvejų arba techninių kliūčių.
Filipinuose balsams skaičiuoti pirmąkart bus naudojama kompiuterinė sistema siekiant sumažinti klastojimo atvejų ir pagreitinti skaičiavimo procesą, kuris, skaičiuojant rankiniu būdu, užtrukdavo kelias savaites.
Tačiau prieš pat rinkimus buvo aptikta techninių sutrikimų – nustatyta, kad šioje sistemoje planuotos naudoti kompiuterinės laikmenos buvo netinkamai sukonfigūruotos, todėl sustiprėjo abejonės, ar balsavimo rezultatai bus patikimi.
Problemų kilo jau pirmadienio rytą, kai sugedo kai kurios balsavimo mašinos, o prie rinkimų apylinkių nutįsusios ilgos eilės bent iš dalies buvo susijusios su naujosios sistemos nesklandumais.
Rinkimų organizatoriams buvo ypač apmaudu, kad į savo rinkimų apylinkę šiaurinėje Tarlako provincijoje atvykęs B.Aquino negalėjo iš karto balsuoti, nes sugedo balsų skaičiavimo mašina.
„Tikėkimės, jog tai tik atskiras incidentas. Laukiame daugiau pranešimų, bet jeigu žmonės negalės balsuoti, nes mašinos nepriims jų biuletenių, neabejotinai kils problemų“, – pareiškė B.Aquino.
Tuo tarpu neramiuose Filipinų regionuose pirmadienį vėl buvo liejamas kraujas.
Per šiuos rinkimus iš viso bus balsuojama dėl daugiau nei 17 tūkst. postų – nuo prezidento iki savivaldos tarybų narių, o daugelis vietos politikų turi liūdnai pagarsėjusias „asmenines armijas“, kurios neretai pasitelkiamos varžovams žudyti arba rinkėjams įbauginti.
Trys žmonės buvo nušauti, o dar dešimt – sužeisti, kai policija pirmadienį paryčiais susirėmė su vieno kandidato į merus šalininkais pietinėje Zamboanga Sibugėjaus provincijoje, sakė vietos kariškių atstovas kapitonas Arnoldas Gasalatanas.
Per kitą incidentą šalies pietuose Šiaurės Kotabato provincijos vicegubernatoriaus vienas pusbrolis buvo nušautas, kai važiavo motociklu, nurodė vietos policija.
Pietinėje Magindanao provincijoje per politinių varžovų ginkluotų šalininkų susišaudymą žuvo du žmonės, o Kapajaus mieste buvo nušautas vieno kandidato sūnus. Rinkimuose dalyvaujančių kandidatų šalininkų susišaudymas kilo ir vakarinėje Palavano saloje. Čia, kaip pranešama, buvo nušautas vienas žmogus.
Per pastaruosius keturis mėnesius Filipinuose vykę politiniai neramumai nusinešė jau mažiausiai 38 žmonių gyvybes, rodo policijos statistika.
Į šį skaičių neįtraukti 57 žmonės, nužudyti praeitų metų lapkritį pietinėje Magindanao provincijoje, kai įtakingas vietos musulmonų klanas, kaip įtariama, mėgino sutrukdyti vienam varžovui kelti kandidatūrą į provincijos gubernatoriaus postą.
