Apie tai praneša laikraštis „Financial Times“. Šaltinių teigimu, D.Trumpas potencialiai gali pasinaudoti nedidele pažanga derybose kaip „pretekstu“ pasakyti, kad jo darbas baigtas, net jei ta pažanga nepadės pasiekti ilgalaikio sprendimo.
Pasak vieno Europos pareigūno, Amerikos prezidentas „kuria situaciją, kuria suteikia sau pretekstą pasitraukti ir palikti Ukrainai ir mums [Europai] spręsti situaciją“.
D.Trumpą iš naujo įvertinti savo „įsipareigojimą“ taikos susitarimui privertė V.Putino nenoras sutikti su svarbiausiais Ukrainos ir JAV reikalavimais – pavyzdžiui, po karo išsaugoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį – ir „konflikto sudėtingumas“.
Leidinys atkreipė dėmesį į D. Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per jo atsisveikinimą su popiežiumi Pranciškumi Romoje. Tuomet jis gyrė savo kolegą ukrainietį ir kritikavo V.Putiną, sakydamas, kad jį „nustebino ir nuvylė“ Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos miestus.
Nepaisant to, Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad D.Trumpas pasitrauks iš derybų. Vienas šaltinis FT sakė, kad jis tai laiko „rimta galimybe“.
„Ukrainoje rimtai baiminamasi, kad D.Trumpas gali atsisakyti derybų dėl paliaubų. Blogiausia, kas gali nutikti JAV ir Ukrainos santykiuose, yra tai, kad D.Trumpas praras bet kokį susidomėjimą Ukraina“, – sakė liaudies deputatas Oleksandras Merežko.
Pasak jo, tai „Putinas gali suprasti kaip tylų JAV leidimą eskaluoti karą“.
„Laisvės radijas“, remdamasis Europos diplomatais, teigia, kad iš JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plano dingo reikalavimas Ukrainai surengti rinkimus.
Tuo tarpu Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt pareiškė, kad D.Trumpas vis labiau nusivilia tiek diktatoriumi Vladimiru Putinu, tiek Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kad abi pusės turi sėsti prie derybų stalo, kad užbaigtų karą.
