Siekdamas įtikinti JAV prezidentą pritarti branduoliniam susitarimui ir išvengti karo, Teheranas nori pasiūlyti D.Trumpui finansinių paskatų, įskaitant investicijas į šalies naftos ir dujų sektorių.
Vienas su tokiomis idėjomis susipažinęs asmuo žurnalistams apibūdino tai kaip „komercinę aukso kasyklą“, kurią Islamo Respublikos valdžia pasiūlys D.Trumpui, apeliuodama į jo aistrą sudaryti sandorius, žadančius finansinę naudą.
Investicinės idėjos yra „specialiai suformuluotos Trumpui, žadant didelę ekonominę naudą iš naftos ir dujų, kasybos teisių, svarbių naudingųjų iškasenų ir panašių dalykų“, aiškino „Financial Times“ šaltinis.
JAV investicijos į Irano naftos ir dujų pramonę buvo aptartos, tačiau oficialaus pasiūlymo Vašingtonui nebuvo pateikta, pridūrė kitas leidinio pašnekovas.
Jo teigimu, Teheranas pavyzdžiu laiko padėtį Venesueloje, kur D.Trumpui išgabenus iš šalies diktatorių Nicolasą Maduro, sumažėjo įtampa ir siekiama užtikrinti naftos sutartis JAV bendrovėms.
Iš Irano JAV kol kas nėra gavusios jokių komercinių pasiūlymų, patvirtino vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
„Šis klausimas niekada nebuvo svarstomas. Prezidentas Trumpas aiškiai pasakė, kad Iranas negali turėti branduolinių ginklų ar pajėgumų juos pasigaminti“, – pažymėjo jis.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ketvirtadienį Ženevoje susitiko derybų su D.Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jared'u Kushneriu.
Patikrintas ėjimas
Savo ruožtu, vykstant deryboms, D.Trumpas sutelkė Artimuosiuose Rytuose didžiausias karines pajėgas nuo JAV invazijos į Iraką 2003 m. Praėjusią savaitę Teheranas sulaukė įspėjimo, kad jis turi „ne daugiau kaip“ 15 dienų susitarti, antraip „nutiks blogų dalykų“.
Iranas toli gražu nėra pirmasis, kuris bando išspręsti konfliktus su D.Trumpu sudarydamas susitarimus, priminė „Financial Times“.
Kitos šalys ir regionai, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, Japonija, Saudo Arabija, Indija, kurioms jis bandė įvesti muitus, sutiko pirkti didelius kiekius JAV prekių ir (arba) investuoti Amerikoje. Paprastai šių pažadų apimtys svyruoja nuo pusės trilijono iki trilijono dolerių.
Neįtikinami pažadai
Verta pastebėti, kad pačius neįtikinamiausius pažadus D.Trumpui davė Rusija. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas sugalvojo net 14 trilijonų dolerių vertės sandorių, įskaitant bendrą naftos ir dujų telkinių Arktyje plėtrą ir tunelio tarp Rusijos ir JAV po Beringo sąsiauriu statybą.
K.Dmitrijevo pasiūlyta suma yra 5,6 karto didesnė už Rusijos BVP ir sudaro 46 proc. JAV BVP (remiantis Tarptautinio valiutos fondo 2025 m. duomenimis). Ji maždaug lygi 28 metiniams Rusijos biudžetams ir beveik trims metiniams JAV biudžetams.
Apie tokio masto investicijas Rusija negali net svajoti, pažymėjo „Financial Times“.
-
Irano prezidentas prieš derybas su JAV: Teheranas nesiekia branduolinio ginklo
-
Iranas: dėmesys bus sutelktas tik į branduolinį klausimą
-
Omanas teigia, kad JAV ir Iranas yra atviri „naujoms ir kūrybiškoms idėjoms“
-
Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald Ford“ paliko Kretą: paaiškėjo, koks jo tikslas
-
Deryboms artimas šaltinis: TATENA vadovas prisijungė prie JAV ir Irano derybų
„Žinoma, šie trilijonai neturi nieko bendra su realybe. Tai yra akis badantis galimos naudos įvertinimas, siekiant padaryti įspūdį Trumpui ir išlaikyti jo dėmesį“, – anksčiau naujienų portalui „The Moscow Times“ sakė „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos centro analitikė Aleksandra Prokopenko.
