„Tuo pat metu Ukraina kryptingai atakuoja Rusijos logistiką ir tiekimo linijas, dar labiau apsunkindama Maskvos galimybes išlaikyti didelio masto puolimą. Nors Rusijos pajėgų didinimas gali suteikti tam tikros trumpalaikės naudos, be tinkamo aprūpinimo ši nauda bus labai brangi ir vargu ar ilgalaikė“, – pažymima straipsnyje.
Rusijos kariuomenės plėtros Ukrainoje pasekmės
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad Rusijos kariuomenė, vykdydama naują puolamąją operaciją, išaugo iki maždaug 710 tūkst. karių. Vėliau šį skaičių savo metiniame kreipimesi patvirtino ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas.
„Nors šis skaičius atrodo didelis, palyginti su maždaug 150 tūkst. Rusijos karių, kurie pradėjo invaziją į Ukrainą, Užsienio santykių taryba (Council on Foreign Relations) ir kitos institucijos dar šių metų pradžioje vertino, kad Rusijos karių Ukrainoje yra apie 600 tūkst. Atsižvelgiant į dabartinio Rusijos puolimo mastą ir pastarąsias verbavimo pastangas, maždaug 20 % karių skaičiaus padidėjimas atrodo realistiškas“, – analizuoja „Forbes“.
Leidinys pažymi, kad, viena vertus, toks karių skaičiaus didinimas yra logiškas, nes Rusijos pažanga fronte arba visiškai sustojo, arba apsiriboja nedideliais laimėjimais.
„Pavyzdžiui, Pokrovsko kryptimi Rusija bando užimti miestą jau 17 mėnesių, tačiau Ukraina vis dar kontroliuoja reikšmingą jo dalį. Panašiai kovos tęsiasi ir Časiv Jare, nepaisant to, kad Rusija dar 2024 m. liepą paskelbė šį miestą esant savo kontrolėje.
Tuo pat metu Ukraina, kaip pranešama, ženkliai sustiprino savo gynybines linijas – įrengė prieštankinius griovius, betonines užtvaras, spygliuotą vielą ir žemo profilio kliūtis, be jau anksčiau buvusių minų laukų ir upių, ribojančių Rusijos karių judėjimą. Karių skaičiaus didinimas galėtų leisti Rusijai pagaliau užimti šiuos svarbius miestus ir galbūt pralaužti Ukrainos gynybines linijas“, – teigiama straipsnyje.
Oro sąlygų įtaka Rusijos galimybėms
Ekspertai teigia, kad toks reikšmingas pajėgų išplėtimas Rytų Europos žiemos sąlygomis gali turėti rimtų antrinių pasekmių, nes užsitęsusios puolamosios operacijos reikalauja nuolatinio tiekimo į fronto linijas.
Be to, kaip pažymi leidinys, prastos oro sąlygos sukuria papildomą apkrovą transporto tinklams, didina degalų sąnaudas, apsunkina technikos priežiūrą ir karinį aprūpinimą.
„Kariai fronto linijose tokiomis šaltomis klimato sąlygomis reikalauja didesnių atsargų, ypač degalų, o jo pristatymas yra apsunkintas atšiaurių oro sąlygų. Nors didesnis karių skaičius gali suteikti Rusijai tam tikrų trumpalaikių taktinių pranašumų, ilgainiui tai dar labiau apkraus jau dabar pertemptą jos logistikos sistemą“, – prognozuoja leidinys.
Be to, šiuos logistinius sunkumus dar labiau apsunkina Ukrainos strategija sistemingai atakuoti Rusijos tiekimo ir logistikos tinklus.
Visų pirma Ukraina plačiai naudoja tolimojo nuotolio dronus, kad smogtų geležinkelio sandėliams ir degalų saugykloms Kryme ir Rusijoje. Taip pat Ukrainos kariuomenė vykdo smūgius giliai Rusijos teritorijoje esančioms gynybos pramonės įmonėms, ypač toms, kurios remia bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos sistemų gamybą. „Forbes“ priduria, kad tokie smūgiai dažniausiai būna sėkmingi, o jų dažnis ir intensyvumas per pastaruosius šešis mėnesius išaugo.
„Žieminis Rusijos karių pastiprinimas gali duoti tam tikrų pradinių sėkmių, kol Ukrainos pajėgos prisitaikys prie didesnio masto atakų. Tačiau puolantys daliniai rizikuoja atsidurti situacijoje, kuomet nepavyksta išsilaikyti dėl nepatikimo aprūpinimo. Ilgalaikėje perspektyvoje Maskva, regis, kartoja Napoleono klaidą, pradėdama chaotišką puolimą Rytų Europos žiemos metu. Šis karių skaičiaus didinimas vargu ar atneš Rusijai norimų ilgalaikių rezultatų ir, priešingai, gali pareikalauti didžiulių sąnaudų“, – daro išvadą leidinys.
Analitinio projekto „DeepState“ bendraįkūrėjas Romanas Pogorely atskleidė, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvalė Kupjanską nuo okupantų. Pasak jo, rusai šioje teritorijoje patys save apgaudinėjo, manydami, kad pasiekė sėkmių, kurių iš tikrųjų nebuvo.
„Paradoksas tas, kad informacinėje erdvėje, ypač aukščiausiame Rusijos lygyje, ilgą laiką buvo skleidžiama, jog „viskas gerai“. Tuo tarpu vietoje jų daliniai puikiai suprato, kad yra palaipsniui spaudžiami: keliai į Kondrašovką, Rakovką ir Bologovką buvo blokuojami, buvo bandoma pralaužti blokadą – visa tai vyko. Tačiau strateginio atsako nebuvo“, – pažymėjo Pogorely.
Tuo pat metu Nacionalinės gvardijos 4-ojo „Laisvės jėgos“ bataliono, priklausančio 4-ajai brigadai „Rubež“, vado pavaduotojas Volodymyras Nazarenka pareiškė, kad rusai Pokrovsko kryptimi sutelkė milžinišką gyvosios jėgos kiekį.
„Kalbant apie rusų taktiką, daugeliu atvejų, nepaisant besikeičiančių oro sąlygų, jie naudoja mažas pėstininkų šturmo grupes, kurių pasirengimo ir įgūdžių lygis labai skiriasi. Tai gali būti skubiai suburti, nupirkti ar mobilizuoti kariai“, – pažymėjo jis.
