Pažymima, kad praėjusių metų V.Putino strategija parodė, kad Kremlius pasirengęs ne tik toliau intensyvinti karo veiksmus, bet ir pasitelkti užsienio politikos manevrus, kad išsaugotų savo partnerius tarptautinėje arenoje.
Kremliaus veiksmai 2025 m. rodo, kad formuojama nauja jo paties doktrina.
Analitikai išskyrė tris pagrindinius jos aspektus. Pirma, karas laikomas pagrindiniu metodu, kaip susigrąžinti Donbaso ir pietryčių Ukrainos teritorijų, kurias Kremlius vadina „Novorosija“, kontrolę. Antra, Kremlius stengiasi išlaikyti santykius su Jungtinėmis Valstijomis, naudodamasis derybomis kaip priedanga karo veiksmams tęsti. Karinė jėga tampa pagrindine politinės įtakos priemone, o diplomatija daugiausia naudojama veiksmams legitimuoti.
Pasak „Foreign Affairs“, šiuo metu V.Putinas savo išteklius vertina kaip pakankamus, kad artimiausiais mėnesiais galėtų tęsti teritorijų „grąžinimą“.
Kovos strategija ir manipuliacijos
Pastebima, kad Kremlius aktyviai imituoja diplomatinius žingsnius: susitikimai su D.Trumpu, telefoniniai pokalbiai ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo kelionės atrodė kaip derybos, bet iš tikrųjų pasitarnavo kovai palaikyti.
Tuo pat metu Rusijos propaganda karą formuluoja kaip „rusų tautos gynybą“ ir „teritorijų išlaisvinimą“. Tai rodo, kad grįžtama prie XIX-XX a. sampratų, kai valstybių jėga buvo matuojama teritorija ir karine galia.
Tačiau šiai naujajai V.Putino doktrinai tapo iššūkiu amerikiečių operacija Venesueloje prieš jos prezidentą Nicolasą Maduro. Maskva siekė išlaikyti Karakasą savo įtakos sferoje, tačiau prarado iniciatyvą.
Pažymima, kad D.Trumpo „specialioji operacija“ truko vos kelias valandas, o V.Putino karas tęsiasi jau beveik ketverius metus. Juoba, N.Maduro suėmimas parodė, kad JAV, kitaip nei Kremlius, gali veikti greitai ir ryžtingai.
Tai pakeitė Maskvos ir D.Trumpo santykių dinamiką, nes parodė, kad JAV strateginiais klausimais gali tapti prieše, o ne drauge, rašo „Foreign Affairs“.
Problemos Kremliuje
V.Putino Rusija eksportuoja ne tik energiją, bet ir chaosą. O pagrindinė priežastis – režimo vidaus struktūra, pabrėžiama publikacijoje.
Be vidinės demokratizacijos ar bent racionalios organizacijos šalis ir toliau bus tarptautinio nestabilumo šaltinis.
-
Karas Ukrainoje. Kova dėl Ukrainos dangaus artėja prie lūžio taško: „Forbes“ nurodė pagrindinį rodiklį
-
Lietuvos diplomatijos vadovas: susitarimą dėl taikos stabdo Vladimiras Putinas, o ne Ukraina
-
Putino reikalavimai žengia už Ukrainos ribų: analitikai paaiškino naują Kremliaus signalą Vakarams
-
Įtakingas respublikonų senatorius: „Putinas yra didžiausias vagis istorijoje“
-
Putinas paskambino Izraelio ir Irano vadovams – nori deeskaluoti padėtį
„Todėl, net jei Ukrainoje bus pasiektas taikos susitarimas, Vakarams nepavyks priversti Putino Rusijos išnykti. Laikotarpis po taikos susitarimo – jei ir kai jis bus pasiektas – bus ne mažiau sudėtingas nei pats konfliktas: konfrontacija tiesiog tęsis hibridine ir šalta forma“, – daro išvada „Foreign Affairs“ straipsnio autoriai.
