Jei dabar jis, kaip pagrasino, atsisakys tarpininkavimo taikos derybose, rezultatas bus begalinis žiauraus karo tęsimas, nuolatinė grėsmė Ukrainos teritorijai, suverenumui ir demokratijai. Be to, tai taptų dar vienu smūgiu D.Trumpo svajonei pasirodyti kaip diplomatiniam tarpininkui, galinčiam įvesti taiką pasaulyje, teigiama straipsnyje.
Jo autoriai išskyrė alternatyvų sprendimą, kuris galėtų patenkinti JAV lyderį – Rusijai reikia aiškiai parodyti, kokių nuostolių ji patirs, jei ir toliau žygiuos dabartiniu keliu.
„D.Trumpui būtų protingiau patikrinti prielaidą, kad net šiek tiek didesnis spaudimas Maskvai – be didelių finansinių įsipareigojimų iš JAV pusės, kuriems jis priešinasi – gali padėti užbaigti karą“, – pabrėžė „Foreign Policy“.
Kaip atgaivinti nesėkmingą D.Trumpo politiką
Pirma, kaip rašo „Foreign Policy“, D.Trumpas galėtų paremti naują dvipartinį sankcijų Rusijai paketą, parengtą Senate, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį spaudimą Maskvai.
Rusijos ekonomika jau yra didžiulėje įtampoje, augimą palaiko tik karinės išlaidos, šalį kankina nuolatinė dviženklė infliacija ir 21 proc. palūkanų normos. Naftos kainų kritimas kelia dar didesnį skausmą, o perspektyva, kad D.Trumpas galėtų sustiprinti šį skausmą papildomomis energetinėmis sankcijomis, priverstų V.Putiną susimąstyti.
Antra, JAV prezidentas gali įpareigoti Pentagoną išleisti likusius 3,8 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Kongresas jau patvirtino pagal prezidento leidimą sumažinti išlaidas – galimybę perkelti gynybos išlaidas ir paslaugas iš esamų JAV atsargų – Ukrainai.
„Naujas paketas – arba net grasinimas skirti naują pagalbą, kol nebus pasiektas susitarimas – ne tik laimės Ukrainai laiko mūšio lauke, bet ir bus signalas V.Putinui, kad Jungtinės Valstijos nėra pasirengusios palikti Ukrainos, kaip to tikisi ir laukia Rusija“, – dėstoma straipsnyje.
Trečia, D.Trumpas galėtų paspartinti pastangas pagerinti Ukrainos oro gynybos sistemą.
„Papildomos oro gynybos priemonės ne tik padėtų sumažinti civilių gyventojų aukas Ukrainos miestuose, bet ir apsaugotų energetinę infrastruktūrą bei suteiktų Ukrainai daugiau atsparumo prieš nuolatinius Rusijos išpuolius, taip sužlugdant V.Putino viltis, kad ukrainiečiai žlugs“, – rašo „Foreign Policy“.
Ketvirta, JAV lyderis galėtų pabandyti susitarti su europiečiais, kad sustiprintų Ukrainos pajėgas mokymais, ginklais ir finansavimu.
Žinoma, nėra jokių garantijų, kad net šie žingsniai priverstų V.Putiną eiti į kompromisą ar atsisakyti savo maksimalistinių tikslų, nes jis tiki, kad galės išlaukti Vakarų susiskaldymo, net ir didelių nuostolių kaina. O D.Trumpo pergalė prezidento rinkimuose ir jo atsitraukimas nuo Ukrainos tarsi patvirtino šio žingsnio perspektyvą, pažymėjo „Foreign Policy“:
„Bet dabar, kai pirminis D.Trumpo požiūris žlugo, jis vis dar turi laiko išbandyti kitą – be būtinybės peržengti politinę raudoną liniją, prašydamas Kongreso dar vieno didelio įstatymo dėl papildomų išlaidų Ukrainai“, – reziumuojama straipsnyje.
