Pasak jo, šis žingsnis yra būtinas, siekiant padidint spaudimą Kremliui.
„Tai susiję su pagalba Ukrainai, bet taip pat ir su aiškiu signalu Rusijai, kad mes panaudosime turimus išteklius, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi“, – pareiškė kancleris.
Vokietijos kancleris pripažino, kad vien sankcijų, skirtų apriboti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje, nepakanka.
„Mums Europoje nepakanka tiesiog toliau teikti finansinę paramą Ukrainai, kaip darėme iki šiol. Nepakanka, kad mes visą savo politinę įtaką panaudotume taikos derybose“, – nurodė F. Merzas.
„Akivaizdu, kad spaudimas (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui turi būti dar labiau padidintas, siekiant įtikinti jį pradėti rimtas derybas“, – sakė jis prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks EVT susitikimas, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama ES planui panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) spaudžia priimti planą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kad per ateinančius dvejus metus Kyjivui būtų suteikta 90 mlrd. eurų paskola, tačiau šiam žingsniui griežtai priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis lėšų.
Belgija baiminasi, kad dėl šios schemos jai gali grėsti Rusijos atsakomieji veiksmai, ir reikalauja iš kitų ES šalių tvirtų garantijų, kad jos prisiims bet kokią teisinę ir finansinę atsakomybę.
Bandymai nuraminti Belgijos vyriausybę kol kas nepadėjo išeiti iš aklavietės, todėl ketvirtadienį prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gali prasidėti ilgas ginčų maratonas.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų apeiti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai būtų kraštutinis variantas, kurį kol kas mažai kas laiko tikėtinu.
U. von der Leyen vadovybė pasiūlė galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Diplomatai teigė, kad ši schema yra neperspektyvi, nes jai turi vieningai pritarti 27 ES šalių lyderiai, o Vengrija tai atmeta.
F. Merzas nurodė, kad žino apie Belgijos susirūpinimą dėl Rusijos įšaldytų lėšų panaudojimo Ukrainai ir pridūrė, kad Vokietija konsultuojasi su savo partneriais šiuo klausimu.
„Mes nenorime žengti šio žingsnio, kad pratęstume karą, – pridūrė jis. – Mes norime jį žengti, kad karas kuo greičiau baigtųsi.“
