Leidinio teigimu, praėjusią savaitę Pentagono pareigūnai pranešė Europos diplomatams, kad Jungtinės Valstijos nebefinansuos programų, skirtų Rytų Europos šalių kariuomenėms apmokyti ir aprūpinti, kurios galėtų atsidurti priešakinėje bet kokio konflikto su Rusija linijoje.
Pažymima, jog Pentagono programos, kuri įgyvendinama pagal vadinamąjį 333-iąjį skirsnį, finansavimui būtinas JAV Kongreso pritarimas, tačiau Donaldo Trumpo administracija neprašė papildomų lėšų. Jau patvirtintos lėšos bus prieinamos iki 2026 m. rugsėjo pabaigos.
Baltųjų rūmų pareigūnas FT nurodė, kad šis sprendimas atitinka D.Trumpo pastangas „iš naujo įvertinti ir pertvarkyti“ užsienio paramą ir dera su vykdomuoju įsakymu, kurį jis pasirašė pirmąją savo kadencijos dieną.
„Šis veiksmas buvo suderintas su Europos valstybėmis pagal vykdomąjį įsakymą ir atitinka prezidento ilgalaikį siekį užtikrinti, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – sakė pareigūnas.
Spaudžiamos D.Trumpo, NATO sąjungininkės birželį sutiko padidinti savo gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP.
Pasak Senato padėjėjų skaičiavimų, finansavimo nutraukimas paveiktų programą, kurios pasaulinis biudžetas viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Tai gali reikšti šimtų milijonų dolerių sumažėjimą, kuriuos JAV siunčia šalims prie Rusijos sienos.
Pentagonas neinformavo įstatymų leidėjų apie tikslią sumą, kuri bus palaipsniui mažinama.
Pavojaus signalas Baltijos šalims
Pagal JAV vyriausybės atskaitomybės tarnybos duomenis, ši programa 2018–2022 m. Europoje skyrė 1,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė apie 29 proc. visų 333-ojo skirsnio pasaulinių išlaidų.
Pagrindinės gavėjos – Estija, Latvija ir Lietuva.
Baltijos saugumo iniciatyvos, atskiros programos, sukurtos 2020 metais Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms stiprinti, likimas taip pat pakibo ant plauko, rašo FT.
Pernai JAV Kongresas patvirtino 228 mln. dolerių šiai iniciatyvai paremti.
Plačiau skaitykite ČIA: JAV nutraukia svarbią paramą: Seime – būgštavimai ir dėl amerikiečių karių likimo
Leidinio žiniomis, Baltieji rūmai neprašė papildomo finansavimo šiai programai kitų metų biudžete. Su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad administracija peržiūri programą.
Pasak į atsargą išėjusio JAV admirolo Marko Montgomery, kuris šiuo metu dirba analitiniame centre „Foundation for the Defense of Democracies“, Baltijos šalims netekti JAV paramos saugumui būtų smūgis.
„Visa ši idėja – padaryti jas pačias pajėgias apsiginti“, – sakė jis.
Apie tai pranešama Baltijos šalims patiriant intensyvėjančius Maskvai priskiriamus išpuolius, įskaitant išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Baltijos jūroje, kibernetines atakas ir diversijas.
JAV administracija peržiūri savo karių dislokavimą visame pasaulyje ir teigia ketinanti mažinti jų skaičių Europoje.
Trečiadienį D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu ir tvirtino, kad neplanuoja išvesti karių iš šios šalies.
Anot JAV žiniasklaidos, šiuo metu Lenkijoje dislokuoti maždaug 8 tūkst. JAV karių stiprina NATO rytinį flangą.
„Jei jie norės, ten dislokuosime daugiau karių“, – sakė 79 metų D.Trumpas, paspaudęs ranką 42 metų K.Nawrockiui Ovaliajame kabinete.
„Esame su Lenkija iki galo ir padėsime Lenkijai apsiginti“, – kalbėjo jis.
NATO tikrai pajus poveikį
Dešimčių Europos ambasadų Vašingtone atstovai, įskaitant šalių, kurios negauna šios paramos, dalyvavo susitikime, kuriame Pentagono pareigūnai informavo apie numatomus mažinimus, nurodė FT.
Vienas Europos pareigūnas teigė, kad šis žingsnis, atrodo, skirtas paskatinti turtingesnes Europos šalis daugiau prisidėti prie arčiausiai Rusijos esančių valstybių saugumo paramos.
Pasak dviejų diplomatų, supažindintų su diskusijomis, Europos vyriausybės siekia gauti daugiau informacijos iš Vašingtono.
Europos pareigūnai taip pat bando išsiaiškinti, ar nacionalinis finansavimas gali užpildyti atsiradusias spragas, arba ar šie mažinimai turės įtakos kritiniams Europos saugumo elementams.
Vienas iš diplomatų pastebėjo, kad NATO tikrai pajus poveikį, nes dalis šio finansavimo buvo nukreipiama per Aljansą.
Kitas diplomatas palygino šį sprendimą su ankstesniu D.Trumpo sprendimu drastiškai sumažinti JAV tarptautinę pagalbą.
Pasak su situacija susipažinusio asmens, atskira JAV Užsienio karinės paramos programa, kuri teikia finansavimą šalims įsigyti brangios karinės technikos, tokios kaip naikintuvai, laivai ir tankai, šiuo sprendimu nepaveikta.
Birželį paskelbtoje NATO deklaracijoje teigiama, kad „sąjungininkės įsipareigoja iki 2035 metų kasmet investuoti penkis procentus BVP į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas, siekiant užtikrinti mūsų asmeninius ir kolektyvinius įsipareigojimus“.
-
Volodymyras Zelenskis sako su JAV lyderiu kalbėjęs apie sankcijas Rusijai, Ukrainos oro erdvę
-
Donaldas Trumpas ragina Europą ekonomiškai spausti Rusiją ir Kiniją dėl Ukrainos
-
Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“
-
Donaldas Trumpas pervadina Gynybos departamentą į „Karo departamentą“
-
JAV ketina nutraukti svarbią paramą: Seime – būgštavimai ir dėl amerikiečių karių likimo
Pagal šį įsipareigojimą 3,5 proc. šalių BVP bus skiriamas pagrindinėms gynybos išlaidoms – kiek daugiau nei dabar skiria JAV – ir dar 1,5 proc. BVP kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ir infrastruktūros srityse.
Lyderių diskusijų dėl gynybos pagrindas buvo Maskvos invazija į Ukrainą, o baigiamojoje viršūnių susitikimo deklaracijoje minima „ilgalaikė Rusijos keliama grėsmė euroatlantiniam saugumui“.
Lietuva informuota, bet oficialaus rašto dar negavo
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis teigė, kad Europos šalys apie Jungtinių Valstijų paramos mažinimą buvo informuotos, tačiau oficialaus rašto Lietuva dar nėra gavusi.
„Oficialiai praeitą savaitę JAV gynybos departamentas informavo šalis, kad nuo kitų finansinių metų šita eilutė bus nunulinta visoms Europos šalims“, – žurnalistams penktadienį sakė ministerijos atstovas.
„Oficialiai raštu ant popieriaus to nėra. Tai yra pokalbiai, tai yra tam tikra informacija ir tam tikri pareiškimai, bet mes matome bendrą paveikslą. (...) kitų metų biudžetas nėra net priimtas. Tai vadinasi tų pinigų sumų realių, kai priims abu rūmai, pasirašys JAV prezidentas, tai iki to dar porą mėnesių reikia palaukti“, – pridūrė jis.
