JAV pareigūnai pareiškė, kad yra pasirengę papildomai dislokuoti branduolinį ginklą ne tik šešiose šalyse, kuriose šiuo metu dislokuoti branduoliniai bombonešiai, FT sakė trys su diskusijomis supažindinti asmenys.
Derybos, kurios yra labai konfidencialios ir gali nelemti jokių branduolinių pajėgų dalijimosi susitarimų pakeitimų, vyksta Europoje plačiai paplitus susirūpinimui dėl Donaldo Trumpo žingsnių išvesti JAV karius ir svarbiausias ginkluotės sistemas iš žemyno. Tai potencialiai leistų daugiau šalių priimti vadinamuosius JAV dvigubo pajėgumo orlaivius (DCA), galinčius suduoti branduolinius smūgius.
Du iš minėtų asmenų teigė, kad atvirumu diskusijoms dėl plėtros siekiama parodyti JAV įsipareigojimą užtikrinti branduolinį skėtį net ir tuo atveju, kai NATO sąjungininkės yra verčiamos prisiimti didesnę įprastinės gynybos naštą.
Domisi ir Baltijos šalys
Pasak šių asmenų, NATO rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos šalis, yra suinteresuotos galimu DCA bazių įrengimu, skelbia FT.
Lenkijos pareigūnai ypač viešai kalbėjo apie norą priimti branduolinius ginklus. Buvęs prezidentas Andrzejus Duda ragino JAV išplėsti DCA iniciatyvą į savo teritoriją, o Varšuva šiemet prisijungė prie naujos Prancūzijos iniciatyvos, kuria siekiama ištirti galimybę pirmą kartą laikinai perkelti dalį branduolinio atgrasymo priemonių į sąjungininkes Europos šalis.
Diskusijos vyko NATO kanalais, sakė vienas su diskusijomis susipažinęs asmuo ir pridūrė, kad didžiausią susidomėjimą parodė arčiausiai Rusijos sienų esantys sąjungininkai. Jie pridūrė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir nuolatinės prezidento Vladimiro Putino pastabos apie Kremliaus branduolinius pajėgumus paskatino kai kurių sąjungininkių susidomėjimą DCA priėmimu.
NATO dalijimosi branduoliniu ginklu programoje dalyvauja sąjungininkės – šiuo metu Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Turkija ir Jungtinė Karalystė – patvirtintos priimti JAV DCA ir „priešakines“ branduolines bombas. Jas saugo JAV, o Vašingtonas išlaiko vienintelį leidimą jas naudoti.
