Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“ (FT).
„Mes matome prezidento D.Trumpo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, visos šios pastangos yra sveikintinos, tačiau nematome, kad Rusija norėtų taikos. Svarstome, ką dar galime padaryti“, – pirmadienį, spalio 20 d., sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Anksčiau laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad spalio 17 d. Baltuosiuose rūmuose įvykęs V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimas buvo įtemptas. Ukrainos vadovas bandė pateikti kontrargumentų maksimalistiniams V.Putino reikalavimams, tarp kurių buvo ir teritorinės nuolaidos.
Tačiau D.Trumpas perspėjo V.Zelenskį, kad V.Putinas grasino „sunaikinti“ Ukrainą, jei ji nesutiks su jo reikalavimais, ir primygtinai tvirtino, kad taikos susitarimas gali būti pasiektas, kai jis susitiks su Rusijos diktatoriumi.
Skuba rasti būdą, kaip Ukrainai duoti 140 milijardų
Reaguodami į tai, Europos vadovai ketvirtadienį, spalio 23 d., Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame galbūt dalyvaus ir V.Zelenskis. Pagrindinis tikslas – susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo siekiant suteikti Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė, kad šios lėšos būtų naudojamos tik Kyjivo ginkluotei, pažymi FT.
Spalio 20 d. Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Ukrainai, sakydami, kad blokas turėtų susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo ir priimti dar vieną sankcijų Maskvai paketą.
„ES turėtų suteikti Ukrainai stiprią startinę poziciją, suteikdama karinę pagalbą. Taip pat turėtume aptarti galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą finansinei paramai Kyjivui, kad būtų užtikrintos geriausios sąlygos deryboms“, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas.
ES pareigūnai įsitikinę, kad spalio 23 d. aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisija galės pateikti pasiūlymą dėl paskolos dalimis, kuri būtų naudojama ginklams Ukrainai pirkti.
Orbano nebus susitikimo pradžioje
Tuo pat metu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje, nes jis atostogaus, todėl kiti 26 vadovai galbūt galės pasiekti susitarimą be jo.
Be to, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot žurnalistams sakė, kad šis finansavimas „suteiks Ukrainai priemonių apsiginti bent trejus metus“.
Tačiau Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, pareiškė, kad nepasirašys susitarimo, jei negaus kitų ES valstybių narių garantijų padengti išlaidas, jei Maskva imtųsi sėkmingų teisinių veiksmų.
Šį mėnesį Kremlius pasmerkė idėją panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai padėti, pavadindamas tai „neteisėtu Rusijos turto konfiskavimu arba, paprasčiau tariant, vagyste“, ir pagrasino imtis teisinių veiksmų.
ES vyriausybės vis dar negali susitarti dėl kito sankcijų Maskvai paketo, į kurį įtrauktas draudimas nuo sausio mėn. prekiauti rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Slovakija priešinasi šiai iniciatyvai, kol negaus papildomų nuolaidų.
Pirmadienį, spalio 20 d., šalys, išskyrus Slovakiją ir Vengriją, pasiekė susitarimą nuo 2028 m. Europai atsisakyti rusiškų dujų.
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas sakė, kad galutinis draudimas leis ES „įgyti energetinę nepriklausomybę“ ir „paremti Ukrainą“.
Tačiau Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Bratislava neatšauks savo veto, kol Europos Komisija nepasižadės imtis priemonių energijos išlaidoms mažinti ir paremti sunkų laikotarpį išgyvenančią automobilių pramonę.
