Japonija pripažino, kad avarija cunamio nuniokotoje jėgainėje yra „didelis incidentas“, taip pat įvertino ją aukščiausiu balu pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES).
Černobylio katastrofa taip pat yra vertinama septyniais balais, tačiau Tokijas pabrėžė, jog avarija Fukušimos 1-ojoje elektrinėje kelia gerokai mažesnį pavojų.
„Akivaizdu, kad abiejų šių atvejų pobūdis skirtingas“, – sakė ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano. „Deja, pasklidusių medžiagų kiekis prilygsta apie dešimtadaliui (Černobylio avarijos taršos), tačiau mums bent jau pavyko išvengti reaktorių sprogimų.“
Y.Edano pridūrė, kad Japonija pasinaudojo kai kuria Černobylio patirtimi, mėgindama likviduoti branduolinę krizę po kovo 11 dieną smogusio stipraus žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį, sugadinusį Fukušimos jėgainės aušinimo sistemas.
„Černobylio (avarijos) poveikio sveikatai studijos ir tyrimai tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija“, – nurodė pareigūnas, leisdamas suprasti, kad į šią patirtį buvo atsižvelgta, vykdant evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių.
Japonijos pareigūnai aplink pažeistą jėgainę nustatė 20 kilometrų spindulio zoną, kurioje žmonėms lankytis griežtai draudžiama. Tuo tarpu darbuotojai vis dar lieja vandenį ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant apsaugoti kuro strypus nuo perkaitimo ir išsilydymo.
Per šią branduolinę krizę Japonijoje kol kas nei vienas žmogus nemirė nuo per didelės apšvitos dozės. Tuo tarpu Černobylyje per sprogimą 1986 metų balandžio 26 d. žuvo du žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė dar 28 gelbėtojai ir jėgainės darbuotojai, patyrę dideles apšvitos dozes.
Iš radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio jėgainės apylinkių buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių, o dalis pavojingų teršalų buvo vėjo nunešti į kaimyninę Baltarusiją, Rusiją bei Vakarų Europos šalis.
