Sekite 15min Google
Apie Gynybos pajėgų operaciją naktį į rugsėjo 20-ąją UNIAN papasakojo gynybos įmonės plėtros direktorius ir atsargos Karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčynskis.
„Jeigu pavadinimas „Pelican“ iš tiesų reiškia mūsų balistinę raketą FP-7, tuomet spėlionės apie jos tiesioginį skrydį Maskvos link neturi jokio fizinio ar geografinio pagrindo. Deklaruojamas šios sistemos veikimo nuotolis siekia iki 300 km, o atstumas iki Rusijos sostinės nuo saugių paleidimo vietų yra daugiau kaip 450–500 km“, – sakė A. Chrapčynskis.
Kartu jis pabrėžė, kad FP-7 veikimo zonoje yra Voronežo sritis – apie taikinį joje buvo aiškiai užsiminta valstybės vadovo pranešime.
„Balistinė raketa, kurios galutinio skrydžio etapo greitis yra hipergarsinis, o skrydžio trukmė – iki trijų minučių, galėjo būti veiksmingai panaudota jai įprastu nuotoliu ir atlikti pagrindinį vaidmenį pralaužiant visą priešo gynybos sistemą.
Voronežo oro gynybos mazgas yra priešakinis pietryčių radarų kontrolės punktas, aptarnaujantis visą Maskvos pramoninį regioną ir priešo 1-ąją oro ir priešraketinės gynybos armiją. Ten dislokuoti priešlėktuviniai pulkai, išankstinio perspėjimo stotys ir mažame aukštyje veikiančius taikinius aptinkantys radarai suteikia Maskvai 15–20 minučių išankstinio perspėjimo laiką, per kurį galima parengti ugnies priemones taikiniams perimti“, – aiškino A. Chrapčynskis.
Jis pridūrė, kad dideliu greičiu skriejančios balistinės raketos smūgis šiam poziciniam rajonui arba jo infrastruktūrai įtrauktų divizionus į kovą, priverstų priešą eikvoti ribotas sunkiųjų priešlėktuvinių raketų atsargas ir galėtų išvesti iš rikiuotės svarbius radarų postus.
„Tai suardo radarų lauko vientisumą ir sukuria platų „akląjį koridorių“, atimdama iš sostinės sistemos išankstinio perspėjimo galimybes. Būtent per tokią spragą mūsų tolimojo nuotolio dronų-kamikadzių spiečiai ir sunkiosios sparnuotosios raketos galėtų apeiti išorinius gynybos žiedus ir užtikrintai pasiekti taikinius pačioje Maskvoje“, – pabrėžė A. Chrapčynskis.
Ar balistinių raketų panaudojimas yra naujas etapas Ukrainai?
Ekspertas pažymėjo, kad šiuo metu nei patvirtinti, nei paneigti Ukrainos balistinių raketų kovinio panaudojimo neįmanoma, nes šis klausimas priklauso karinės vadovybės kompetencijai.
„Tačiau viešai prieinama informacija apie sėkmingus vietinių sistemų bandymus aiškiai rodo logišką Gynybos pajėgų evoliuciją: sistemingai pereiname prie sudėtingų kombinuotų operacijų Rusijos teritorijoje. Rusijos kariuomenė palaipsniui prisitaiko, didina ugnies užtvaras ir kuria daugiasluoksnę gynybą, specialiai skirtą kovai su tolimojo nuotolio dronais.
Esant tokiai konfigūracijai, balistinis komponentas veiksmingai suardo priešo planus. Šio ginklo priartėjimo laikas yra minimalus, o kinetinė energija – didelė, todėl prieš jį bejėgės mobiliosios ugnies grupės ar lauko elektroninės kovos priemonės, o išlikusios priešo oro gynybos sistemos priverstos veikti ties savo techninių galimybių riba. Balistinių ir sparnuotųjų raketų bei bepiločių orlaivių spiečių derinys iki kritinio lygio apsunkina priešo oro gynybos darbą“, – pažymėjo A. Chrapčynskis.
Jis pabrėžė, kad platesniu mastu kalbama apie pagrindinio strateginio Ukrainos tikslo įgyvendinimą – karo perkėlimą tiesiai į priešo teritoriją.
„Daugelį metų Rusijos elitas savo visuomenei vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ pristatinėjo kaip tolimą, greitą ir nebaudžiamą kampaniją, kuri esą nepalies eilinio žmogaus. Mes sistemingai, žingsnis po žingsnio, griauname šią saugumo iliuziją: iš pradžių buvo pavieniai bepiločių orlaivių smūgiai, vėliau – kasdienės masinės šimtų dronų atakos, po to atsirado sparnuotosios raketos, o dabar horizonte pasirodo balistinės raketos.
Kiekvienas toks žingsnis griauna Rusijos propagandos naratyvus apie „sėkmingą ir patikimą gynybą“. Agresoriui tai reiškia galutinį saugaus užnugario jausmo praradimą, o Ukrainai – perėjimą prie visaverčio technologinio atgrasymo, kai kiekvienas smūgis mūsų miestams neišvengiamai sulaukia atsakomojo smūgio“, – aiškino A. Chrapčynskis.
Paklaustas, kokį poveikį smūgis Maskvai pirmiausia turės – karinį, ekonominį ar politinį, ekspertas atsakė:
„Nėra prasmės dirbtinai atskirti šių komponentų, nes jie veikia neatsiejamoje sąveikoje. Tačiau svarbiausias yra griežtas karinis ir ekonominis skaičiavimas. Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnioje nėra vien pramonės objektas – tai pagrindinis viso Rusijos sostinės regiono degalų mazgas, patenkinantis iki pusės Maskvos ir aplinkinio regiono dyzelino bei benzino poreikių ir taip pat aprūpinantis vietos aviacijos mazgą aviaciniais degalais.“
Eksperto teigimu, šiame kontekste vienu metu sustabdžius du pirminio perdirbimo įrenginius visiškai sustoja gamybos ciklas, nes be pirminės frakcijos gamykla virsta „negyva geležimi“.
„Priešui tai reiškia staigų vidaus degalų balanso sutrikimą ir milžiniškas logistikos problemas: dabar degalus teks geležinkeliais gabenti iš tolimesnių regionų, dar labiau apkraunant ir taip perpildytus Rusijos geležinkelius, eikvojant milžiniškus išteklius ir susiduriant su negalėjimu greitai pakeisti unikalios įrangos, kuriai taikomos sankcijos“, – pridūrė A. Chrapčynskis.
Ekspertas pažymėjo, kad ši ataka prieš Rusijos sostinę taip pat turi ne mažiau stiprų politinį ir psichologinį poveikį.
„Daugelį metų Rusijos valdžia Maskvos gyventojus laikė patogiame šiltnamyje, kuriame vadinamoji „specialioji karinė operacija“ egzistavo tik kaip tolimas televizijos vaizdas ir niekaip neveikė jų kasdienio gyvenimo. Tačiau kai maskviečiai pabunda nuo sprogimų, stebi paniką paleidžiant oro gynybos raketas, o paskui savo akimis mato sunkiosios sparnuotosios raketos FP-5 liekanas prie savo daugiabučių ar pramonės objektų, tai suduoda triuškinamą smūgį jų psichologinei savijautai.
Pagrindinis socialinis kontraktas – tylus susitaikymas su karu mainais į stabilumą ir saugumą – ima byrėti. Eilinis žmogus aiškiai mato, kad taip išgirtas neįveikiamas sostinės gynybos žiedas pasirodė esąs skylėtas, o karas beldžiasi į kiekvieno maskviečio duris“, – pabrėžė A. Chrapčynskis.
Raginimai eskaluoti Rusijos sostinės atakos fone
Ekspertas pažymėjo, kad realios galios demonstravimas yra vienintelė kalba, kurią, jo teigimu, supranta Kremlius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiame kontekste itin svarbu, jog Ukraina visas masines kombinuotas atakas giliai Rusijos teritorijoje vykdytų tik savo pačios ginklais.
„Iš partnerių taip ir negavome nei „Tomahawk“, nei „Taurus“, tačiau tai tik patvirtino Ukrainos gynybos pramonės brandą. Parodėme gebantys ne tik kurti technologiškai pažangius modelius, bet ir masiškai aprūpinti Gynybos pajėgas priemonėmis, leidžiančiomis vykdyti itin sudėtingas operacijas. Kai per vieną operaciją vienu metu naudojamos balistinės raketos, sunkiosios sparnuotosios raketos ir dronų spiečiai, tai ne tik išsekina ar perkrauna Rusijos oro gynybos sistemą – tai ją suardo iš vidaus ir daro priešui tiesioginę, didžiulę ekonominę žalą, nepaisant jokių išorinių apribojimų“, – pažymėjo ekspertas.
Šiame kontekste, pasak jo, prezidento Volodymyro Zelenskio raginimas yra klasikinė diplomatija iš jėgos pozicijų.
„Pagrindinis šio signalo adresatas yra ne tiek zombinta visuomenė, kiek Rusijos karinis-politinis ir finansinis elitas. Tai žmonės, kurie aiškiai mato, kaip milijardų vertės turtas, naftos perdirbimo gamyklos ir tiekimo grandinės virsta pelenais vien dėl liguistų Putino ambicijų. Kai Rusijos elitas pagaliau supras, kad vietiniai tolimojo nuotolio pajėgumai metodiškai pasieks kiekvieną pagrindinį jų pajamų šaltinį, karo tęsimo kaina taps nepriimtina. Tik tada, kai savo turto išsaugojimas taps svarbesnis už baimę prieš bunkeriuose besislepiančią vadovybę, Maskvoje pradės rastis realus pagrindas rimtoms deryboms“, – aiškino ekspertas.
Naktį į rugsėjo 20-ąją Gynybos pajėgos smogė dviem svarbiems taikiniams Maskvos regione – Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai ir Sofjino logistikos technologijų parkui. Smūgio padarinius pripažino net vietos valdžia. Maskvos meras Sergejus Sobianinas šią ataką pavadino didžiausia ataka prieš Rusijos sostinę ir pridūrė, kad vien šiame rajone Rusijos oro gynyba esą numušė 450 bepiločių orlaivių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį Rusijos sostinei. Jis taip pat pridūrė, kad tą naktį tarp panaudotų ginklų buvo „Flamingo“ ir „Pelican“ raketos.
