„Atgrasinimas“ – tai vienas dažniausiai naudojamų žodžių Izraelio leksikone; ši sąvoka faktiškai tapo kultine. Izraeliečiams ji reiškia kur kas daugiau nei strateginę abstrakciją. Daugeliui šis terminas – atmintinai išmokta taisyklė.
Prieš keturias dienas prasidėjusi Izraelio kariuomenės operacija Gazos ruože, pavadinta „Išlydytu plienu“, komunikuojama kaip Jeruzalės tikslas galiausiai sustabdyti Gazą kontroliuojančių islamo kovotojų „Hamas“ išpuolius raketomis į Izraelio teritoriją. Galbūt tai iš tiesų yra Izraelio tikslas. Tačiau vykdomos operacijos mastais – virš 200 negyvų ir šimtai sužeistų žmonių dar pirmąją bombardavimo dieną – taip pat siekiama žiauraus tikslo: parodyti, kad net po nesėkmės Libane, Izraelis netapo „palenktu medeliu“, per kurį peršoka visos ožkos, kaip kad sakoma vienoje jidiš patarlėje. Viena svarbi detalė: oro bombardavimai prasidėjo dieną. Praeityje visi Izraelio oro išpuoliai – net per intensyvią kovą prieš dvejus metus – buvo vykdomi naktį, kai pastatai būdavo tušti. Tačiau praėjusį šeštadienį dūmų kolonų ir skerdynių vaizdai visu savo baisumu atsiskleidė dienos šviesoje.
Vienas neabejotinas dalykas: „Hamas“ suras būdų, kaip atkeršyti Izraeliui už pastaruosius išpuolius. Greičiausiai tai darys į Izraelį paleisdami dar daugiau raketų.Žmogaus teisių aktyvistai iš karto pasmerkė Izraelio išpuolį kaip neproporcingą atsaką. Palestiniečių raketos, nors ir padarančios žalos bei pavojingos, retai tampa žiaurių nuostolių priežastimi (nors šeštadienį gabalas raketos šrapnelio nužudė vieną izraelietį civilį miestelyje netoli Gazos ruožo). Tačiau Artimuosiuose Rytuose jėgų balanso skaičiavimai nesiremia paprasčiausia aritmetika. Knygos „Nuo Beiruto iki Jeruzalės“ autorius L.Friedmanas smulkiai atpasakoja beduinų legendą apie seną vyrą, iš kurio pavogė kalakutą. Vyras dėl dingusio kalakuto tapo labai nelaimingas, bet jo sūnūs niekaip nesuprato, kodėl jų tėvas taip nusiminė dėl vieno naminio paukščio. Tuomet kažkas pavogė senelio kupranugarį. Vėliau – arklį. Vyriškis visą kaltę suvertė pavogtam kalakutui ir savo sūnums paaiškino: „Kai jie pamatė, kad gali iš manęs pavogti kalakutą, mes praradome viską“. Raketos likusiam pasauliui gali atrodyti kaip kalakutai, bet izraeliečiai geriau įžvelgia į akis nekrentančią grėsmę.
Žinoma, izraeliečiai išsakė daugelį tokių pačių argumentų 2006-aisiais, tačiau konfliktas iš esmės baigėsi šios šalies atgrasinamosios galios susilpnėjimu. Jei Gazos ruožo operacija suvokiama kaip klaida – o egzistuoja reali tikimybė, kad taip bus – šis užpuolimas turės ir panašių pasekmių. Vien oro išpuoliais mažai ką galima padaryti, norint užkirsti kelią raketų laidymui iš Gazos ruožo į Izraelį. Izraelio pajėgoms išsirikiavus prie Izraelio–Gazos ruožo sienos ir kariuomenei sušaukus 6500 rezervistų, operacija žemėje vis labiau atrodo tikėtina. Vis dėlto net ir tokia operacija vargu ar reikšmingai sukrėstų islamistų rankose turimą valdžią. „Hamas“, pasak vieno Izraelio pareigūno, nenorėjusio būti identifikuotu, yra „susijusi su Gazos ruožo šaknimis“.
Šį kartą Izraelio pareigūnai labai atsargiai kelia sau tikslus ir žiūri, kad jie nebūtų iškelti į nerealų lygį – tai buvo pagrindinė operacijos Libane prieš porą metų nesėkmė. „Šįkart nebuvo jokių grandiozinių deklaracijų apie tai, kad bus pakeistas peizažas ar pakeista istorija“, – teigė Bar Illan universiteto profesorius Geraldas Steinbergas. – „Nurodymų terminai yra kur kas paprastesni“.
Šį kartą Izraelio pareigūnai labai atsargiai kelia sau tikslus ir žiūri, kad jie nebūtų iškelti į nerealų lygį – tai buvo pagrindinė operacijos Libane prieš porą metų nesėkmė.Sunku nesusieti pastarosios Izraelio operacijos su artėjančiais šalies rinkimais, numatytais vasario 10 d. Šalies premjeras Ehudas Olmertas – viena pagrindinių personų, vadovavusių 2006 metų išpuoliams Libane – paskelbė apie savo atsistatydinimą. Jo pavaduotoja „Kadima“ partijoje, užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, žengia žingsnis į žingsnį kartu su „vanagu“ buvusiu ministru pirmininku Benjaminu (Bibi) Netanyahu. Gynybos ministro Ehudo Barako likimas taip pat priklauso nuo šios kampanijos rezultatų, kurie taip pat gali nulemti ir rinkimų rezultatus.
T.Livni yra mėgiama visuomenėje ir matoma kaip visiškai švari. Tačiau jos autoritetą reikšmingai sumenkino jos vaidmuo paskutiniajame Libano kare. Puikiai įgyvendinti, ryžtingi išpuoliai su ribotais tikslais neabejotinai pagerintų jos, o taip pat ir E.Barako, perspektyvas.
Kita vertus, užsitęsusi, padrika operacija, kuri nusineštų izraeliečių gyvybes ir išprovokuotų tarptautinį pyktį, padarytų kur kas daugiau nei tik susilpnintų atgrasinamąją Izraelio galią. Ji taip pat lemtų B.Netanyahu pergalę rinkimuose. Bibi reitingai šalyje didžiausi, kai izraeliečiai jaučiasi labiausiai pažeidžiami, kaip kad buvo prieš jo pergalę 1996 metų rinkimuose, kai „Hamas“ savižudžiai sprogdintojai įvykdė virtinę išpuolių, privertusių Izraelio gyventojus nusisukti nuo B.Netanyahu oponento „balandžio“ Šimono Pereso.
Vienas neabejotinas dalykas: „Hamas“ suras būdų, kaip atkeršyti Izraeliui už pastaruosius išpuolius. Greičiausiai tai darys į Izraelį paleisdami dar daugiau raketų. Ir taip ilgo nuotolio raketos pradėjo pasiekti Ašdodą – miestą, esantį giliai Izraelio teritorijoje. Iškyla ir savižudžių sprogdintojų grėsmė, nors Izraelio saugumo priemonės infiltraciją iš Gazos ruožo ir Vakarų Kranto padarė daug sudėtingesnę. Greičiausiai realiausias scenarijus – sukilimai arabų kaimynystėse aplink Jeruzalę – tokio pat sukirpimo mirtini, bet sunkiai apsaugomi smurto protrūkiai, kankinę Jeruzalę praėjusią vasarą.
