Straipsnio autorius karybos ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas pažymėjo, kad V.Putinas vėl griebiasi taktikos, kurią taiko tada, kai jo armija susiduria su drakoniškais nuostoliais fronte: gąsdina civilius ir griauna miestus.
Jo vertinimu, Rusijos puolimas Donbase jau keletą mėnesių susiduria su rimtais sunkumais, Ukrainos pajėgos spaudžia aplink Pokrovską ir Lymaną, o rusų nuostoliai šiose vietovėse išlieka milžiniški.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vieną savaitę žuvo daugiau nei 10 tūkstančių Rusijos karių.
„Už labai ribotus teritorinius laimėjimus Rusija moka nepaprastai didelę kainą“, – išskyrė H.de Brettonas-Gordonas.
Be kita ko, Rusijai darosi vis sunkiau surinkti pakankamai savanorių-sutartininkų, kad galėtų šiuos nuostolius kompensuoti. Nauja didelio masto mobilizacija, kuri galėtų įtraukti šimtus tūkstančių rusų, yra politiškai pavojinga, ir Kremliuje tai puikiai supranta.
Publikacijoje teigiama, kad Kremliaus šeimininkui reikalingas staigus padėties pasikeitimas, nes jis dar nėra pasirengęs priimti sprendimo, galinčio kelti grėsmę jo valdžiai.
„Atsakymas tampa vis akivaizdesnis: jei Rusija negali nugalėti Ukrainos kariuomenės, šią žiemą ji bandys palaužti ukrainiečius“, – nurodė autorius.
H.de Brettonas-Gordonas priminė, kad tokia taktika toli gražu nėra nauja. Rusija rėmė Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado smurto kampaniją ir savo akimis matė, kas vyksta, kai taikiniais tampa ligoninės, mokyklos ir gyvenamieji rajonai.
Ekspertas pažymėjo, kad matematika čia nesudėtinga: žudyti, žaloti ir gąsdinti civilius, kad jie patys pareikalautų valdžios užbaigti karą.
Sirijoje tai nesuveikė, ir, kaip mano autorius, Ukrainoje, tikėtina, taip pat nesuveiks.
7 Kyjivo tiltai
„The Telegraph“ analizė, pagrįsta ACLED duomenimis, rodo, kad dronų ir raketų smūgių Kyjivui dalis tarp visų smūgių Ukrainoje sparčiai auga. Duomenys pateikiami iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Autorius kaip akivaizdžius taikinius įvardijo septynis tiltus per Dnieprą. Kyjivas – didelis automobilių ir geležinkelių mazgas, todėl, jei miestą perkirstų per pusę, tai paralyžiuotų visą Ukrainos šiaurę.
Palyginimui gynybos žinovas siūlo įsivaizduoti, kad Londone būtų sunaikinti visi tiltai, o konkrečiai tie, esantys ant M25 žiedinio kelio. Pasekmes pajustų visa pietryčių Anglija.
„Tai nėra žmogaus, besiruošiančio užbaigti karą, elgesys. Tai diktatoriaus, ruošiančio savo gyventojus ilgesniam karui, veiksmai“, – dėstė H.de Brettonas-Gordonas.
Ukrainos patiriamą priešlėktuvinės gynybos šaudmenų trūkumą jis mato kaip esminę problemą. Pasak jo, Maskva tikrai apie tai žino. Todėl ji vis dažniau taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į infrastruktūrą, nuo kurios priklauso Kyjivo ir kitų miestų funkcionavimas.
Taip Rusija tikisi išsekinti priešininką. Ji gerokai didesnė už Ukrainą pagal gyventojų skaičių ir palaipsniui perorientavo ekonomiką į karinius poreikius.
Kremliaus vadovas pasirengęs aukoti savo karius. Jis mano, kad Rusija ilgiau ištvers nuostolius nei Ukraina – smūgius, o Vakarų vyriausybės – paramą Ukrainai.
„Klausimas ne tik tai, ar Ukraina išlaikys Pokrovską ar Lymaną. Klausimas, ar Didžiajai Britanijai ir Europai pakaks politinės ištvermės, kad Ukraina išsilaikytų ir kitais metais, ir dar po metų?“, – atkreipė dėmesį H.de Brettonas-Gordonas.



