Straipsnyje pabrėžiama, kad pagrindų susitarime su JAV minima tik „abipusių investicijų apsauga“. Tačiau jo preambulėje kalbama apie platesnę „susitarimų architektūrą“ ir „paramą gaunant saugumo garantijas“.
Pasak „The Economist“, susitarime, kuris bus sudarytas vėliau, ko gero, bus tikslinami kontrolės klausimai, taip pat saugumo garantijos Ukrainai mainais į prieigą prie mineralinių išteklių.
Pradinio dokumento Aukščiausiajai Radai ratifikuoti nereikia, o būsimą, jau platesnį susitarimą turės patvirtinti Ukrainos parlamentas.
Susitarime, kuriam trečiadienį pritarė Ukrainos ministrų kabinetas ir kurį penktadienį turėtų pasirašyti prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas, numatyta sukurti bendrą fondą, skirtą investicijoms Ukrainoje.
Tikimasi, kad ukrainiečiai prisidės 50 proc. pajamų, gautų iš būsimų valstybei priklausančių išteklių projektų, įskaitant naudingąsias iškasenas, angliavandenilius, naftą, dujas ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, terminalus ir uostus. Tai neapims vykdomos veiklos, pavyzdžiui, didelių naftos ir dujų projektų, kurie jau dabar įneša dideles sumas į Ukrainos biudžetą.
JAV reikalavimai dėl 100 proc. investicinio fondo nuosavybės ir 500 mlrd. dolerių sumos buvo atmesti. Vietoj to, nuosavybė bus „proporcinga“ abiejų šalių investuotoms sumoms, o tai rodo tolesnės JAV paramos perspektyvą, rašo „The Economist“.
Tačiau daug kas lieka neaišku, įskaitant tai, kaip JAV kontroliuos naująjį fondą ir kokia bus valdymo tvarka. Daugelis detalių bus nustatytos būsimose derybose. Tačiau atrodo, kad Ukrainai pavyko atmesti pirminius „įžūlius Amerikos reikalavimus“ ir pasiekti kažką artimesnio bendrai investicinei įmonei, teigiama straipsnyje.
„Po dvi savaites trukusio vis didesnio D.Trumpo pasiuntinių spaudimo Ukraina gali manyti, kad jai pavyko meistriškai išsilaikyti kovoje be ginklų. Pagrindų susitarimas, kuris buvo sudarytas po šio proceso, yra šiek tiek miglotas ir daugiausia teorinis. Tikrasis Ukrainos išteklių turtų mastas nežinomas. Naudingųjų iškasenų telkiniai nebuvo rimtai įvertinti taikant šiuolaikinius žvalgymo metodus“, – atkreipė dėmesį autoriai.
Be to, didžioji dalis šių telkinių yra giliai po žeme arba jų koncentracija yra per maža, kad būtų galima pelningai išgauti. Apie 40 proc. metalų išteklių yra Rusijos okupuotoje teritorijoje.
„Yra daug kitų spragų. Vis dėlto, susitarusi dėl kai kurių dalykų, Ukraina davė D.Trumpui rezultatą, atsitraukė nuo prarajos krašto ir laimėjo laiko. Pasaulyje, kuriame ji netikėtai atsidūrė, tai labai svarbu“, – reziumavo „The Economist“.
