Kovos tęsėsi. Inna vis dar norėjo vaikų, nors buvo įsitikinusi, kad aną prarado dėl karo sukelto streso. Moteris grįžo namo į Charkivą, kur 2022 m. pabaigoje Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos pajėgas. Ir vėl pastojo.
Sausį po cezario pjūvio ji pagimdė sveiką kūdikį. Kitą dieną Rusijos dronai smogė ligoninei, kurioje moteris bandė atgauti jėgas. Žalos jie padarė, tačiau Innai ir jos naujagimiui nieko neatsitiko.
„Buvo labai baisu, – pasakojo ji. – Tikrai baisu.“
2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą daro neatitaisomą žalą nėščioms moterims dėl baimės ir streso, kuriuos sukelia bombardavimai, apšaudymai, perkėlimai iš vienos vietos į kitą, okupacija ir elektros tiekimo nutraukimai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir jos partnerių surinktus duomenis, kuriuos cituoja Jungtinių Tautų organizacija, motinų mirtingumas Ukrainoje nuo 2023 iki 2024 m. – vėliausiais metais statistikoje – išaugo daugiau nei trečdaliu. Jungtinės Tautos tai sieja su išpuoliais prieš sveikatos priežiūros įstaigas, stresu ir priverstiniu perkėlimu. Šią išvadą patvirtina laikraščio „The New York Times“ atlikti interviu su daugiau nei tuzinu Ukrainos gydytojų ir per 40 moterų.
Nuo karo pradžios Ukrainoje gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja. Remiantis Ukrainos Teisingumo ministerijos statistika, praėjusiais metais Ukrainoje gimė daugiau nei 168 tūkst. vaikų, o 2021 m. – beveik 274 tūkst. Į šiuos duomenis neįtrauktas Krymas, kurį Rusija aneksavo 2014 m., ir kitos Rusijos okupuotos teritorijos.
Ekspertai vertina, kad šis sumažėjimas iš dalies susijęs su tuo, kad Ukrainoje nebuvo registruojami į Europos šalis pabėgusių moterų gimdymai. Be to, kai kurios moterys atidėjo planus kurti šeimą, nes jų vyrai šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Tačiau gydytojai pripažįsta, kad įtakos turėjo ir karo metu patiriamas stresas. Jis kelia problemų galimybei išnešioti vaisių ir pačiam gimdymui.
Pagal Jungtinių Tautų statistiką, iki gruodžio mėnesio Ukrainoje buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau kaip 80 gimdymo ir naujagimių priežiūros ligoninių. Kai kuriuose miestuose nebeliko nė vieno gimdymo skyriaus.
Daugelis gydymo įstaigų perkėlė savo operacines ir lovas į rūsius. Tad tūkstančiai gimdymų dabar vyksta po žeme. Jungtinės Tautos taip pat padėjo ligoninėms, esančioms netoli fronto linijos, įsirengti bombų slėptuves, kurios galėtų būti pritaikytos kaip patalpos gimdymams priimti.
Sausį, kai Dnipro mieste skambėjo oro pavojaus sirenos, įspėjančios apie artėjančias raketas ar dronus, gimdymo skyriuje buvusios moterys išnešė savo naujagimius į koridorių, kuo toliau nuo langų, kurie galėjo dužti. Išgąsdintos ir po neseniai įvykusio gimdymo fiziškai nusilpusios moterys nežinojo, ar verčiau likti ten, ar eiti į slėptuvę.
Charkive gyvenanti 25 metų amžiaus Anastasija Lotkova, nėštumo metu bandydama atsiriboti nuo sprogimų, sugalvojo tam tikrą ritualą: atsisėsdavo vonios kambaryje, apsigaubdavo antklode, užsikimšdavo ausis ir pradėdavo iš visų jėgų rėkti.
„Tiesiog kad negirdėčiau tų garsų“, – sakė ji.
Praeitą žiemą Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą Charkivo regione sukėlė nuolatinius elektros ir šildymo tiekimo trikdžius, todėl Anastasija buvo priversta vilktis vieną drabužių sluoksnį ant kito, nes temperatūra jos bute nukrisdavo iki 7,7 laipsnių Celsijaus.
Su sudėtingomis sąlygomis susiduria ir kariuomenėje tarnaujančios nėščiosios. Moterų Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra per 70 tūkst. Uniformos netinka dideliam pilvui. Kariuomenės gydytojai neturi reikalingų priemonių nėščiųjų priežiūrai.
31-erių Iryna Dolhopolova sausio mėnesį pagimdė sveiką dukrą, nors iki pat 7-ojo nėštumo mėnesio ėjo medicinos sesers pareigas vienuose iš pavojingiausių fronto ruožų. Virš galvų skraidant dronams, jos darbas buvo evakuoti sužeistus karius. Iryna ir jos vyras, su kuriuo susipažino kariuomenėje, jau turi dvi vyresnes dukras.
„Turime duoti pradžią naujai gyvybei“, – sprendimą susilaukti vaiko, nepaisant aplink siaučiančio karo, pakomentavo moteris.
Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos gydytojai nuolat praneša apie išaugusius priešlaikinio gimdymo ir persileidimo atvejus. Statistikos, kuri aprėptų visos šalies rodiklius nėra, bet kai kurios ligoninės renka duomenis vietos lygmeniu.
Pasaulio sveikatos organizacija priešlaikinį gimdymą apibrėžia kaip gimdymą, kurio metu gimsta gyas kūdikis, dar nepraėjus 37 nėštumo savaitėms.
2021 m., prieš karą, Švenčiausiosios Mergelės Marijos klinikiniame perinataliniame centre Sumuose – šiaurės rytų mieste, esančiame palei fronto liniją – neišnešioti gimė 2,9 proc. naujagimių. Pasak ligoninės vadovo pavaduotojos Julijos Kovalenko, praėjusiais metais šis rodiklis siekė 5,5 proc.
28-erių Aliona Ponomarenko yra sprogmenų neutralizavimo specialistė. Jos darbas ypač sunkus psichologiškai: Aliona valo teritoriją nuo minų. Ji ir jos vyras apie kūdikį svajojo jau seniai, tačiau 2022 m. ji patyrė persileidimą. Tuo tarpu jos vyras po dvejų metų žuvo koviniuose veiksmuose. Aliona vis tiek nusprendė pastoti, net, jei vaikas bus ne su vyru, kurį mylėjo.
„Noriu vaiko“, – pareiškė ji. 30-ąją nėštumo savaitę jai nubėgo vandenys ir ji pagimdė 1,5 kg svorio mergaitę – Alisą.
Iryna Kostiučenko, kuriai šiuo metu 36-eri, pagimdė Sumuose, po žeme įrengtoje palatoje. Moteris pasakojo, kad visą nėštumą jautėsi gerai, o apšaudymai esą nesukėlė streso. Vis dėlto jos sūnus gimė neišnešiotas, 36-ąją nėštumo savaitę.
„Mažyli mano, kodėl verki?“ – klausė ji, kai gydytojas ištraukė kūdikį ir padėjo naujagimį ant jos pilvo.
Charkivo regioninio klinikinės perinatologijos centro direktorė Nana Pasiješvili pasakojo, kad daugelis priešlaikinio gimdymo atvejų nuo karo pradžios buvo „susiję su stresu, apšaudymais, pavojaus sirenomis, nemiga, nerimu ir padidėjusiu kraujospūdžiu“.
Specialistė pridūrė, kad aukštas kraujospūdis gali prisidėti prie placentos atitrūkimo, o tai savo ruožtu gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Pafrontėje esančiame Zaporižios mieste dirbantys gydytojai sakė, kad pastaruoju metu gimę naujagimiai dažniau serga gelta, yra per maži arba kenčia nuo uždegimų.
Miestuose palei fronto liniją taip pat dažniau atliekami cezario pjūviai. Čia gydytojai stengiasi priimti kūdikius pertraukų tarp apšaudymų metu metu, o ne rizikuoti, kad gimdymas užsitęs.
39-erių Liubovė Juferova iš Zaporižios po to, kai jai per anksti nutekėjo vandenys, cezario pjūvio pagalba, pagimdė dvynukus. Jie gimė 32-ąją nėštumo savaitę ir buvo paguldyti į inkubatorius.
Pasak gimdyvės, karo meto pavojai dar labiau padidino jos patiriamą stresą. Prieš jai pagimdant, toje pačioje ligoninėje per Rusijos apšaudymą raketomis žuvo nėščia moteris, pasakojo viena gydytoja, tapusi šios scenos liudininke.
Iryna Diačenko, Kramatorske gyvenanti 39 metų moteris, dėl Rusijos bombardavimo neturėjo beveik jokio pasirinkimo. Miesto gimdymo skyrius jau buvo subombarduotas. Kai, jai būnant 26-oje nėštumo savaitėje, vėl prasidėjo apšaudymas, moteris pasijuto prastai, prarado sąmonę ir jai teko vykti į artimiausią, Slovjanske veikiančią, ligoninę.
„Kiekvieną kartą, kai išgirstu sprogimus, meldžiuosi, kad nebombarduotų šių gimdymo namų“, – prisipažino Iryna, pridurdama, kad per visą nėštumą nebuvo nė vienos nakties be sprogimų ar šūvių garsų.
Gegužę ji pagimdė sveiką mergaitę. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, gimdymo skyrius Slovjanske – paskutinis toje Donbaso dalyje, kurią vis dar kontroliuoja Ukraina – turėjo užverti duris.
25-metė Olena Mohiliuk pirmą kartą persileido 2022 m., kai rusai okupavo jos gimtąjį miestą, o vėliau – dar kartą, kai miestas, į kurį ji persikėlė, esantis maždaug už 32 km, buvo smarkiai subombarduotas.
Ji vėl pastojo Charkive, kur sausio mėnesį, prasidėjus gimdymui, gydytojai dėl silpnų sąrėmių jai skubiai atliko cezario pjūvį. Olena pagimdė dukrą Sofiją, kuriai buvo diagnozuota hipoksija (būklė, kai organizmo audiniams trūksta deguonies) ir širdies ritmo sutrikimas, tačiau mergaitė išgyveno.
Moteris dukrą pamatė tik, praslinkus dienai po gimdymo. Ji buvo intensyviosios terapijos skyriuje. Olenos, su medicinine kauke stovinčios šalia dukters, prijungtos prie gyvybę palaikančio aparato, akys prisipildė ašarų.
„Mano mažyle, mums viskas bus gerai, – šnabždėjo ji. – Tu juk esi labai stipri, mano mergyte“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company














