„Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną. Tikrai skolų naštą galima prilyginti didžiuliam kalnui ir, be abejo, kreditoriai turės spręsti skolų restruktūrizavimą. Galbūt dalinio nurašymo, terminų pailginimo klausimą, nes tik taip Graikija pradės kvėpuoti lengviau ir lengvesnėmis aplinkybėmis vykdyti reformas“, – BNS sakė G.Nausėda.
Anot jo, sudėtinga pasakyti, kaip Graikijai seksis įgyvendinti reformas bei atgaivinti finansų sektorių.
„Ar pavyks apskritai pasiekti ir įgyvendinti tai, ką Graikija yra užsibrėžusi, labai painus klausimas. Vienas dalykas yra priimti įstatymus, kitas dalykas – juos sukontroliuoti šalyje, kurioje ir ankstesniais metais reformos būdavo įgyvendinamos labai sunkiai net tada, kai būdavo politinė valia“, – teigė žinomas analitikas.
Siūlomos refomos – griežtesnės nei anksčiau
Anot jo, vien gerų norų nepakaks: „Tikrai manau, kad klaustukas tebėra riebus ir tikėtis, kad vien gerais norais ir įstatymų priėmimais problema bus išspręsta, reiktų tikėti su atsarga. Gali atsitikti taip, kad tos reformos įklimps į gilų smėlį ir bus labai sunku judėti į priekį. Na, bent jau judesys ta linkme yra padarytas, nes anksčiau nebuvo net šito“.
G.Nausėdos nuomone, siūlomos reformos yra griežtesnės nei siūlyta anksčiau, kadangi nustojus veikti bankams, situacija pablogėjo ir prireikė griežtesnių priemonių.
G.Nausėdos nuomone, siūlomos reformos yra griežtesnės nei siūlyta anksčiau, kadangi nustojus veikti bankams, situacija pablogėjo ir prireikė griežtesnių priemonių.
„Nors detalės neskelbiamos, kiek suprantu, yra ir griežtesnis, ir platesnis, nei buvo svarstomas tas, kuris buvo dar prieš Graikijoje įvykusį referendumą, ir tai visiškai nestebina, nes per tas savaites, kol neveikė bankų sistema, Graikijos finansinė padėtis tapo dar apverktinesnė, o taupymo poreikis ir priemonių radikalumo poreikis yra išaugęs, palyginti su birželio pabaiga“, – sakė jis.
Jo nuomone, susitarus Graikijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Europos tarybos vadovams, bus pasiektas susitarimas ir su likusiomis euro zonos valstybėmis.
