„Reikalaujame aiškių atsakymų, kodėl, praėjus mėnesiui nuo dviejų karių suėmimo, nežinome, kuo jie kaltinami“, – žurnalistams sakė Graikijos vyriausybės atstovas Dimitris Dzanakopulas.
D.Dzanakopulas: „Tokia trukdymo pozicija sudaro įspūdį, kad Turkija mėgina pasinaudoti šia problema, jog galėtų daryti politinį ir diplomatinį spaudimą. Nelaikome to teisėtu (dalyku).“
„Tokia trukdymo pozicija sudaro įspūdį, kad Turkija mėgina pasinaudoti šia problema, jog galėtų daryti politinį ir diplomatinį spaudimą. Nelaikome to teisėtu (dalyku)“, – teigė jis.
Turkijos žiniasklaida pranešė, kad tie kariai, kovo 2-ąją suimti už įžengimą į karinę zoną šiaurinėje šalies Edirnės provincijoje, buvo apkaltinti šnipinėjimu.
Tačiau Atėnai tvirtina, kad turkų pareigūnai nepakankamai išsamiai pranešė apie tiems kariams pateiktus kaltinimus bei nepateikė įrodymų, kuriais jie paremti.
Antradienį Edirnės teismas atmetė naują apeliaciją, kurioje tų graikų karių advokatai turkai prašė jų klientų lygtinio paleidimo, pranešė privati naujienų agentūra „Dogan“. Vis dėlto daugiau detalių neskelbiama.
Šis sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos vadovams per susitikimą Bulgarijoje vėlyvą pirmadienį paraginus Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą paleisti karius.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad 28 bloko valstybės narės tikisi, jog Turkija „išspręs (graikų karių klausimą) geriausiu būdu“.
Jis taip pat prašė, kad tie kariai būtų sugrąžinti namo iki balandžio 8-osios, kai Graikijoje bus švenčiamos Velykos, informavo Graikijos gynybos viceministras Fotis Kuvelis.
ES lyderiai per praėjusią savaitę Briuselyje įvykusį susitikimą pasmerkė Turkijos sprendimą suimti karius ir išreiškė tvirtą paramą Atėnams.
Nuteistieji iškart po sulaikymo teigė prokurorams, kad jie pasiklydo tvyrant tirštam rūkui ir netyčia kirto sieną.
Tačiau Turkijos valstybinė naujienų agentūra AA (Anadolu Ajansi) nurodė, kad prokurorai nuteisė juos už „ketinimus vykdyti karinį šnipinėjimą“ ir įžengimą į uždraustą karinę zoną.
Anot agentūros, kariai prisipažino įžengę į Turkijos teritoriją sekdami ant sniego paliktus pėdsakus, kuriuos fotografavo, ketindami išsiųsti nuotraukas aukštesnio rango pareigūnams.
Graikų sulaikymas pablogino dvišalius Ankaros ir Atėnų santykius ir taip įtemptus dėl gamtinių dujų žvalgymo rytų Viduržemio jūroje.
Santykius tarp istorinių priešų pablogino ir Turkijos reikalavimai išduoti aštuonis Graikijoje esančius turkų karius. Ankara įtaria, kad šie kariai prisidėjo prie bandymo 2016 metų liepą nuversti valdžią ir pašalinti iš prezidento posto R. T. Erdoganą.
Atėnai tvirtina neketinantys lyginti šių dviejų klausimų.
Graikijos Aukščiausiasis Teismas neleido išduoti tų aštuonių karių Ankarai, nes ten jie esą nesulauktų teisingo bylos nagrinėjimo, kai Turkijoje nesiliauja susidorojimas su įtariamais prezidento oponentais.
