Europos Sąjungai (ES) reikalaujant, kad Graikijos politinė krizė būtų greitai išspręsta, premjeras George'as Papandreou sekmadienį susitarė su opozicija dėl nacionalinės vienybės vyriausybės, kuri pritartų tarptautiniam finansinio gelbėjimo paketui.
Šios sutarties detalės tebėra miglotos, o abi pusės dabar turi susitarti dėl bendro kandidato į premjero postą.
Pasak žiniasklaidos, daugiausia galimybių turi L.Papademosas, kuris vadovavo Graikijos prisijungimui prie euro zonos būdamas šalies centrinio banko vadovu.
G.Papandrėjas, kuris sukėlė pasipiktinimą Graikijoje ir tarp Europos lyderių, kai praeitą savaitę pasiūlė surengti referendumą dėl finansinio gelbėjimo plano, atsistatydins, kai pradės veikti naujoji vyriausybė.
Jis kartu su konservatyviosios opozicijos lyderiu Antoniu Samaru priėmė sprendimą, tenkinantį Briuselį, kuriame finansų ministras Evangelas Venizelas vėliau pirmadienį informuos euro zonos vadovus apie pasiektą pažangą.
G.Papandrėjas ir A.Samaras gyveno viename kambaryje, kai studijavo universitete Bostone 8-ame dešimtmetyje, tačiau vėliau Atėnuose tapo politiniais priešininkais. Tikimasi, kad jiedu pirmadienį telefonu toliau tarsis dėl savo sutarties.
Jeigu viskas vyks kaip planuota, per savaitę naujoji koalicinė vyriausybė bus prisaikdinta, taip pat bus surengtas balsavimas parlamente dėl pasitikėjimo naujuoju ministrų kabinetu, nurodė vyriausybės atstovai.
„Pagaliau!" – centro kairės pakraipos dienraštis „Ta Nea" paskelbė savo pirmadienio numerio pirmajame puslapyje. – Buvo padarytas pirmasis didelis žingsnis siekiant išgelbėti šalį."
Jam antrino konservatyvusis dienraštis „Kathimerini": „Pirmoji pergalė."
Kiti buvo mažiau linkę džiūgauti.
„Bijau, jog dėl naujosios vyriausybėje labai greitai kils problemų", – sakė konservatyvių pažiūrų buvęs finansų ministras Stefanas Manas.
Jau pastebima pirmųjų ženklų, kad bet kokį platų kompromisą bus sunku pasiekti: prezidento Karolo Papulijo mėginimas pirmadienį sukviesti visų pagrindinių partijų vadovus tolesnėms žlugo, kai dvi kairiosios partijos atsisakė dalyvauti.
G.Papandrėjui ir A.Samarui teks užmiršti gilius nesutarimus ir asmeninį priešiškumą, siekiant Graikiją išvesti iš ekonomikos, politikos ir socialinės krizės. Šalies ateitis euro zonoje atrodo abejotina, o abiejų lyderių reputacija tarp eilinių graikų yra pasiekusi dugną.
„Abiem lyderiams nelieka kito pasirinkimo. Jeigu rinkimai vyktų dabar, niekad už juos nebalsuotų", – mano Atėnų universiteto politologijos profesorius Elijas Nikolakopulas (Elias Nikolakopoulos).
