2009 metais Danijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį Grenlandijai buvo suteikta autonomija, tačiau Kopenhaga tebesirūpina šios salos užsienio reikalais bei gynyba.
Finansinių ir socialinių problemų kamuojama didžiausia pasaulio sala, turinti apie 56 tūkst. gyventojų, kasmet gauna apie 3,4 mlrd. Danijos kronų (451 mln. eurų) dotacijų iš Kopenhagos.
Daug Grenlandijos gyventojų pageidautų visiško suvereniteto bei ekonominės nepriklausomybės, tačiau nenori, kad dėl to pablogėtų jų gyvenimo lygis.
Taigi, jie tikisi pakelti savo ekonomiką plėtodami turizmo sektorių ir siekdami pritraukti užsienio investicijų į gausius naudingųjų iškasenų išteklius. Apie 90 proc. Grenlandijos eksporto pajamų sudaro pajamos, gaunamos iš žvejybos.
Vis dėlto infrastruktūros stygius sulėtino pastangas įsisavinti didelius Grenlandijos mineralinių žaliavų išteklius.
Dabartinę salos vyriausybę sudaro socialdemokratinės krypties partija „Siumut“ („Pirmyn“), sudariusi koaliciją su socialistine partija „Inuit Ataqatigiit“ („Žmonių bendrija“, IA) ir kairiųjų partija „Naleraq“.
Socialdemokratų lyderis Kimas Kielsenas Grenlandijos ministru pirmininku tapo 2014-ųjų rugsėjį, kai jo partija surinko 34 proc. balsų.
„Tikimės geresnės Grenlandijos turizmo industrijos ir kad tai padarytume, mums reikia geresnės infrastruktūros“, – naujienų agentūrai AFP sakė IA politinis patarėjas Inunnguaqas Trussenas.
„Žvejybos pramonė gana stabili. Tačiau vis tiek norime didesnės kasybos pramonės“, – pridūrė jis.
Visuotiniai rinkimai vyks balandžio 17 arba 24 dieną; tikslią datą turės paskelbti 31 narį turintis parlamentas Inatsisartut.
Grenlandijoje rinkimai privalo įvykti iki lapkričio 27-osios, kai nustos galioti dabartinės vyriausybės įgaliojimai.
