„Gruzija ir ypač Ukraina, jeigu įstos į Aljansą, gali tapti stambių smogiamųjų sausumos, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų grupuočių, apginkluotų labai tiksliais ir taktiniais branduoliniais ginklais, placdarmu“, – sakė N.Patruševas interviu laikraščiui „Izvestija“, kuris išspausdintas ketvirtadienį.
„Galimas tokių ginklų dislokavimas Ukrainos teritorijoje suteiks jiems strateginį pobūdį, nes sunaikinimo zonoje atsidurs kritiškai svarbūs kariniai ir ekonominiai Rusijos europinės dalies objektai, tarp jų valstybės ir karinio vadovavimo dalys“, – sakė Saugumo tarybos sekretorius.
„Tokie amerikiečių veiksmai gali sustiprinti tarpusavio nepasitikėjimą ir paspartinti ginklavimosi varžymas, to mes, turiu pasakyti, nesiekiame“, – sakė N.Patruševas.
Jis pareiškė, kad NATO plėtra silpnina tarpusavio pasitikėjimą.
„Įkuriant NATO, į Aljansą įėjo 12 valstybių, SSRS subyrant – 16, o dabar jame yra jau 26 valstybės. Aljanso plėtra – tai rimtas veiksnys, mažinantis tarpusavio pasitikėjimą. Ir Rusija turi visą teisę paklausti: prieš ką stiprinamas NATO?", – sakė buvęs šalies Federalinio saugumo tarnybos vadovas N.Patruševas.
„Mūsų vertinimais, šiuo metu JAV ir NATO vykdo kursą įtvirtinti ir didinti savo karinį dalyvavimą Rytų Europoje, siekdamos karinio ir strateginio pranašumo prieš Rusiją“, – teigė jis.
Sekretorius pridūrė, kad Maskva suinteresuota palaikyti geros kaimynystės santykius su Kijevu, be to, daugelis Rusijos gyventojų turi giminaičių Ukrainoje.
„Tačiau politinė situacija šioje šalyje gana neaiški. Ir ją gali ir turi išsiaiškinti patys ukrainiečiai, be kišimosi iš išorės, nors vietos politikams daromas spaudimas, primetant jiems nepopuliarius sprendimus“, – pareiškė N.Patruševas.
