Kaip rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC savo naujienų svetainėje, Vakarų vyriausybių, ypač – Vašingtono, remiamas šalies prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo kovą su korupcija ir pritraukė rekordiškai daug užsienio investicijų, kurios padėjo Gruzijos ekonomikai 2007 metais pasiekti 12 proc. augimą.
Tačiau pastaraisiais metais kritikai vis dažniau ėmė kaltinti M.Saakašvilį autoritariškomis tendencijomis, ypač po to, kai pernai policija be ceremonijų išvaikė dešimtis tūkstančių prieš vyriausybę protestavusių demonstrantų.
Jis taip pat vis griežčiau kritikuojamas dėl to, kaip vyriausybė vadovavo rugpjūčio karui, kurio metu Rusijos pajėgos įžengė į Gruziją atremti gruzinų bandymo karine jėga atgauti Maskvos remiamą Pietų Osetiją.
Tad ne vienas politologas sutinka, kad pastarųjų metų įvykiai Gruziją nubloškė daug metų atgal.
Vieno žymiausių Gruzijos ekspertų Ramazo Sakvarelidzės anaiptol nestebina tai, kad jauni ir pernelyg karšti lyderiai daro lemtingas klaidas.
Pastaraisiais metais kritikai vis dažniau ėmė kaltinti M.Saakašvilį autoritariškomis tendencijomis.
Kur kas mažiau, jo nuomone, „atleidžiama mokytojams, šiuo atveju – Jungtinėms Valstijoms, kurios tikėjosi iš savo eksperimento demokratijos, o gavo diktatūrą“.
„Tai ir yra daugelio revoliucijų rezultatas, taip pat ir „rožių revoliucijos“. Noriu priminti, prieš daugiau kaip metus JAV finansistas ir filantropas George`as Sorosas sakė, kad jų eksperimentas pavyko, – sako ekspertas. – Tai štai, turiu pranešti, kad pavyko jo tik pirmoji dalis, o paskui buvo gautas bumerango efektas: šiandien apie Ševardnadzės laikų demokratiją kalbama kaip apie aukščiausią etaloną, palyginti su ta, kuri yra šiandien“.
Ekonomika, ekspertų nuomone, taip pat nusmuko, taip ir nespėjusi atsistoti ant kojų.
Gija Chuchašvilis mano, kad kalbos apie Gruziją kaip demokratijos ir investicijų oazę ir visi virtualios gerovės vaizdai, kuriuos vadžia mėgino įdiegti Gruzijos ir užsienio visuomenei, prarado prasmę pernai lapkritį, kai buvo išvaikytas taikus mitingas, o galutinai žlugo šių metų rugpjūtį, kai Maskva pripažino Pietų Osetijos ir kitos separatistinės respublikos – Abchazijos – nepriklausomybę.
„Tai, kad Gruzija šiandien vėl tapo „prašinėtoja“ ir pati nesugeba išspręsti savo ekonominių problemų, ją nubloškė bent 12-20 metų atgal" ir, aš manau, pas mus čia prasideda rimta ir finansų, ir ekonomikos krizė: investicijų nėra, apyvarta privačiame sektoriuje visiškai smuko, atsirado daug humanitarinių problemų, prisidėjo tūkstančiai naujų pabėgėlių prie jau esamų, taigi padėtis, sakyčiau, labai liūdna“, – konstatuoja ekspertas.
Tuo pat metu kai kurie politologai vis dėlto pažymi teigiamus M.Sakašvilio ir jo komandos valdymo dalykus, bet, kaip mano Paata Zakareišvili, tokiais laimėjimais gali pasigirti bet kuris autoritarinis režimas.
„Vienintelę, buvusią nuo Ševardnadzės laikų problemą Michailas Saakašvilis išsprendė veiksmingai - tai Aslano Abašidzės klausimas, ir todėl Adžarijoje šiandien nėra politinio separatizmo ir ji visa "kvėpuoja" visos Gruzijos problemomis“, – pažymi politologas.
„Žinoma, yra tam tikrų ekonomikos administravimo teigiamų rezultatų – yra elektros, dujų ir taip toliau. Tačiau tuo Saakašvilio režimas ir panašus į Stalino epochą, kai visi sėdėjo šiltai ir buvo šviesa, bet nebuvo jokių laisvių“, – pridūrė jis.
Kur kas daugiau teigiamų dabartinės valdžios valdymo dalykų įžvelgia politologas Aleksandras Rondelis. Jis pažymi, kad užtikrintai ir patikimai dirba valstybės institucijos ir tarnybos, kurios net per karą dirbo be pertrūkių. Didelis laimėjimas, jo nuomone, yra darniai dirbanti bankų sistema. Daug padaryta ir civilinės infrastruktūros srityje.
A.Rondelis įsitikinęs, kad jeigu Gruzijai bus duodama ramiai eiti į priekį, per 10-15 metų ji taps valstybe, panašia į septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Graikiją.
Reikia pripažinti, kad politologų prognozės kur kas kuklesnės nei prezidento. Dar pernai vienoje savo kalbų M.Saakašvilis sakė, jog Gruzijai reikės tik kelerių metų, kad ji pasiektų Singapūro ir Honkongo lygį.
