Jis apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus išslaptinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai, tęsiantis diplomatiniam ginčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei vidaus politiniams ginčams tarp vyriausybės ir nacionalistų opozicijos.
„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas).
Ministras pažymėjo, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys buvo tiekiami.
Nors keletas Ukrainos Europos sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją, jau išslaptino savo karinę pagalbą Kyjivui, Lenkija buvo nusprendusi to nedaryti, motyvuodama saugumo sumetimais.
Šis Varšuvos sprendimas priimtas po to, kai tarp dviejų kaimyninių valstybių sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas dėl Antrojo pasaulinio karo laikų žudynių, o tai pakurstė antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicinių partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.
D. Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami tuo, kad be visuomenės žinios perdavė Ukrainai JAV pagamintų sistemų „Patriot“ raketų, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, į Ukrainą buvo pristatytos „kelios raketos“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkų vyriausiojo vado Europoje prašymu“.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko turint NATO sąjungininkų pagalbos garantijų.
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D. Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, pavadindamas tai „politinio ir nacionalinio sutarimo“ klausimu.
„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į taikinį ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius – tai reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.
Lenkijos ir Ukrainos santykiai pašlijo gegužės pabaigoje, kai ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis supykdė Varšuvą, vieną karinį dalinį pavadinęs nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu – ši organizacija Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo žudynėse prieš lenkus.
Lenkijos nacionalistas prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) atsakė atimdamas iš V. Zelenskio aukščiausią Varšuvos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tai paskatino kelis Ukrainos aukšto rango pareigūnus grąžinti savo lenkiškus apdovanojimus.
Varšuva yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją. Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių ir tapo logistikos centru Vakarų paramai Kyjivui.
Tačiau penktaisiais karo metais Lenkijoje padaugėjo prieš ukrainiečius nukreiptų incidentų, ypač pastaraisiais mėnesiais.
UPA kovojo tiek prieš nacius, tiek prieš sovietus, siekdama Ukrainos valstybingumo.
1943–1945 metais Voluinėje – Ukrainos regione, kuris iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Lenkijai – ji nužudė tūkstančius lenkų civilių.
Kai kurie Ukrainos kariuomenės atstovai UPA palikimą vertina kaip antisovietinę jėgą. Šią tendenciją kritikuoja tiek Varšuva, tiek Maskva, kurios sukilėlius laiko karo nusikaltėliais ir nacių kolaborantais.
