H.Clinton, kuri užsiminė, jog karingą Pchenjano retoriką tikriausiai skatina vidinė kova dėl valdžios, Seule sakė žurnalistams, kad bet koks Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimas pažeistų Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas.
Po pasitarimo su Pietų Korėjos užsienio reikalų ministru Yu Myung-Hwanu JAV diplomatijos vadovė griežčiau nei iki šiol paragino Pchenjaną vykdyti ankstesnius įsipareigojimus ir atsisakyti branduolinių ginklų kūrimo programos.
Pasak jos, Pietų Korėjos demokratija ir klestėjimas yra „ryškus kontrastas šiaurėje sienos pusėje viešpataujančiai tironijai ir skurdui“.
H.Clinton įspėjo, kad komunistinės Korėjos ir JAV santykiai pagerės tik tada, kai Pchenjanas užmegs dialogą su Seulu ir sumažins savo branduolines ambicijas.
Per savo pirmąją oficialią kelionę naujose pareigose H.Clinton pagyrė Seulo santūrumą ir ryžtą „provokuojančių ir nenaudingų Šiaurės Korėjos pareiškimų ir veiksmų akivaizdoje“.
H.Clinton įspėjo, kad komunistinės Korėjos ir JAV santykiai pagerės tik tada, kai Pchenjanas užmegs dialogą su Seulu ir sumažins savo branduolines ambicijas.
„Šiaurės Korėja nesulauks kitokių santykių su Jungtinėmis Valstijomis, jeigu įžeidinės ir vengs vystyti dialogą su Korėjos Respublika“, – diplomatė sakė Seule vykusioje spaudos konferencijoje.
Kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad Pchenjanas garsiau žvangina ginklais siekdamas patraukti JAV prezidento Baracko Obamos dėmesį, kuris šiuo metu sutelktas į kitus karštuosius pasaulio taškus, tokius kaip Afganistanas, Irakas, Iranas ir Artimieji Rytai.
„Raginame Šiaurės Korėjos vyriausybę susilaikyti nuo jos pradėto provokuojančio ir nenaudingo žodžių karo, nes tai nėra labai vaisinga strategija“, – pridūrė H.Clinton.
Buvusi JAV pirmoji ponia neįprastai atvirai užsiminė, kad griežta Pchenjano retorika susijusi su galima vidaus kova dėl Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-Ilo posto paveldėjimo. Manoma, kad komunistinės šalies vadovo sveikata labai pašlijo po įtariamo insulto, kuris jį galėjo ištikti praeitų metų rugpjūtį.
„Galvojant apie ateities santykius su vyriausybe, kuri neturi aiškaus tęstinumo – jie neturi viceprezidento ir premjero – yra apie ką pagalvoti, – sakė JAV diplomatijos vadovė. – Tačiau mes bendraujame su vyriausybe, kuri egzistuoja dabar. Ši vyriausybė prašoma atnaujinti šešiašales derybas ir įgyvendinti įsipareigojimus, kuriems jie pritarė. Mes tikimės, kad jie taip pasielgs“.
H.Clinton kelionė vyksta tuo metu, kai pasirodė pranešimų, kad Pchenjanas rengiasi išbandyti tolimojo veikimo spindulio raketą.
Valstybės sekretorė pareiškė, jog Pchenjanas turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų sustabdyti savo branduolinės programos įgyvendinimą, pridurdama, kad derybos šiuo klausimu turi būti atnaujintos.
Dėl raketų bandymų tikimybės H.Clinton pareiškė, kad JAV vertina juos kaip provokacinį žingsnį.
„Mes nekomentuojame žvalgybos duomenų, bet akivaizdu, kad pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, Šiaurės Korėja turi sustabdyti visus raketų programos plėtojimo darbus“, – sakė JAV valstybės sekretorė.
H.Clinton patikino Seulą, kuris yra svarbus Vašingtono sąjungininkas ir yra priėmęs apie 28 tūkst. 500 JAV karių, jog „jokiu kitu klausimu nesame tokie vieningi negu Šiaurės Korėjos“.
Į Pietų Korėją H.Clinton atvyko iš Indonezijos, kur musulmonų gyvena daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Būdama ten Valstybės departamento vadovė pareiškė, kad JAV siekia suteikti dialogui su musulmoniškuoju pasauliui naują pobūdį.
