N.Maduro persvara, rinkimų komisijos duomenimis, buvo minimali. Venesuela – naftos turtinga, bet smarkiai susiskaldžiusi Pietų Amerikos valstybė – atsidūrė nežinioje, kai H.Chavezo socialistinės revoliucijos tęsėju pasiskelbęs N.Maduro deklaravo pergalę, o opozicijos lyderis Henrique Caprilesas pareikalavo perskaičiuoti balsus.
Į dangų virš sostinės Karakaso kilo fejerverkai, kai Nacionalinė rinkimų komisija paskelbė, jog suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad H.Chavezo protežė N.Maduro gavo 50,66 proc., o H.Caprilesas – 49,1 proc. balsų. Tokį skirtumą tarp varžovų sudaro mažiau nei 300 tūkst. balsų.
„Ši pergalė yra dar viena duoklė mūsų komandantei Hugo Chavezui“, – prie prezidentūros rūmų „Miraflores“ susirinkusiai džiūgaujančiai miniai pareiškė 50 metų N.Maduro.
„Šiandien galime pasakyti, kad sąžiningai pasiekėme rinkimų triumfą“, – pridūrė jis ir sakė, kad neprieštarautų balsų skaičiavimo auditui.
N.Maduro sakė, jog telefonu kalbėjosi su H.Caprilesu ir pasakė jam, kad jis privalo pripažinti rinkimų rezultatus. Abu kandidatai rinkimų kampanijos metu žadėjo sutikti su rezultatais.
Tačiau H.Caprilesas, kuris po spalio rinkimų pripažino pralaimėjimą, kai H.Chavezas gavo 11 proc. daugiau balsų už jį, dabar rodė maždaug 3,2 tūkst. „incidentų“, kurie įvyko per balsavimą, sąrašą.
„Šiandienos pralaimėtojas esate jūs“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje, turėdamas omenyje N.Maduro.
„Mes nepripažinsime rezultatų, kol nebus suskaičiuotas kiekvienas balsas“, – pridūrė H.Caprilesas.
Keliomis valandomis anksčiau 40-metis opozicijos lyderis tvirtino, jog buvo bandymų leisti žmonėms balsuoti ir po to, kai rinkimų apylinkės baigė darbą. Jis taip pat kaltino vyriausybę spaudus valstybinio sektoriaus darbuotojus balsuoti už N.Maduro.
Tačiau Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkė Tibisay Lucena sakė, kad rezultatai, gauti suskaičiavus 99 proc. elektroninių balsų, yra „nepanaikinami“. Ji pridūrė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 78 procentai.
N.Maduro, kurį H.Chavezas pasirinko savo politiniu įpėdiniu, pasinaudojo gedulu dėl velionio lyderio, kuris Venesuelą valdė 14 metų ir vykdė „socialistinę revoliuciją“, populiarią tarp neturtingųjų ir nuvylusią kitus – dėl šalies silpnos ekonomikos.
Apklausos rodė, kad rinkimų kampanijos metu N.Maduro už varžovą buvo populiaresnis 10-20 proc., bet H.Caprilesas savo antruoju bandymu siekti prezidento posto išjudino opoziciją.
N.Maduro žadėjo tęsti iš naftos finansuojamą politiką, kuri per populiarias sveikatos apsaugos, švietimo ir maisto programas beveik perpus – iki 29 proc. – sumažino skurdą.
Tačiau H.Chavezas paliko ir visą virtinę problemų: didžiausią Pietų Amerikoje žmogžudysčių skaičių (pernai Venesueloje buvo nužudyta 16 tūkst. žmonių), chronišką maisto produktų trūkumą, didelę infliaciją, elektros tiekimo sutrikimus.
Šimtai „čavistų“ prie prezidentūros pradėjo švęsti gerokai anksčiau, nei buvo paskelbti rezultatai. Jie leido fejerverkus, šoko ir laikė N.Maduro bei H.Chavezo portretus.
„Tai labai svarbi pergalė šalies ateičiai. Tai mūsų komandantės, kurio jau nebėra, palikimas. Bet jis mums paliko Maduro ir jis gins jo projektą“, – sakė 29 metų Rafaelis Perezas Camarero.
H.Caprilesas oriai sutiko su savo pralaimėjimu H.Chavezui spalio rinkimuose, kuriuose pasiekė geriausią opozicijos rezultatą velionio lyderio atžvilgiu. Šio sekmadienio rinkimų rezultatai yra ne tokie aiškūs.
N.Maduro paveldėjo grėsmingą H.Chavezo rinkimų mašiną, kuri 14 metų padėdavo velioniui lyderiui laimėti. Valstybinio sektoriaus darbuotojai dažnai dalydavo kampanijos lankstinukus ir grupėmis dalyvaudavo mitinguose.
Sostinės istorinėje Bolivaro aikštėje, kuri garsėja kaip „čavistų“ rinkimosi vieta, N.Maduro šalininkai sekmadienį skandavo „Chavezai, mes klausėme, mes laimėjome ir mes tęsiame!“ ir „Chavezas gyvas, kova tęsiasi!“
Anksčiau, atidavęs savo balsą Karakase, N.Maduro perspėjo, kad nebus dialogo su „buržuazija“ – taip jis vadina opoziciją. Be to, jis nusitaikė į Jungtines Valstijas – sakė, kad pirmadienį pateiks JAV intervencionizmo įrodymus.
Jo kandidatūrą parėmė ir kairiesiems atstovaujantys H.Chavezo sąjungininkai regione, ypač – komunistinė Kuba, kurios anemišką ekonomiką palaikė dosnios naftos siuntos iš Venesuelos, turinčios didžiausius žinomus naftos išteklius pasaulyje.
