Tikimasi, kad šis žingsnis pratęs dešimtmečius trunkantį autoritarinį Alijevų šeimos valdymą.
61-erių politikas energijos išteklių turtingą šalį valdo nuo 2003 metų, kai pakeitė savo tėvą Cheidarą, buvusį KGB karininką.
Praėjusią savaitę I. Alijevas paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks kitų metų vasario 7 dieną. Anksčiau prezidento rinkimai buvo numatyti 2025 metams.
Jo populiarumas išaugo po to, kai Azerbaidžano kariuomenė rugsėjį per žaibišką puolimą iš armėnų separatistų atkovojo atskilusio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Penktadienį I.Alijevo partija „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) per partijos valdančiosios tarybos posėdį iškėlė jo kandidatūrą perrinkimui, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
„Tai ne tik mūsų partijos, bet ir visos tautos sprendimas“, – susitikime sakė partijos pirmininko pavaduotojas Ali Achmedovas.
„Per 20 savo valdymo metų Ilhamas Alijevas įvykdė visus mūsų žmonių norus“, – pridūrė jis.
Valstybinė visuomenės nuomonės tyrimų institucija neseniai paskelbė, kad 75 proc. šalies gyventojų pritaria tam, kaip I.Alijevas sprendė šį konfliktą, dėl kurio masiškai emigravo Kalnų Karabache gyvenę etniniai armėnai.
Rugsėjo 19-ąją Azerbaidžano lyderis nusiuntė karius į Karabachą ir jau po vienos kovos dienos Armėnijos separatistų pajėgos, tris dešimtmečius kontroliavusios ginčijamą regioną, sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis su Baku.
Azerbaidžano pergalė žymėjo teritorinio ginčo, per kurį Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020 metais, – nusinešusius dešimtis tūkstančių gyvybių abiejose pusėse, pabaigą.
Dabar šalys derasi dėl visapusiškos taikos sutarties, tačiau Vakarų tarpininkaujamose derybose kol kas nepavyko pasiekti proveržio.