Rytų Vokietijos slaptosios policijos aukos pirmą kartą iš Švedijos verslo milžino išgirdo apgailestavimus, kad bendrovė nesiėmė jokių veiksmų kalinių darbui per Šaltąjį karą sustabdyti.
„Nuo 1978-ųjų iki 1981-ųjų „Ikea“ žinojo, kad politiniai kaliniai naudojami gamybos procese“, – „Ikea“ atstovas Peteris Betzelis.
Atsiprašymo ceremonija vyko netoli Čarlio patikros punkto – Šaltojo karo metu tai buvo vartai tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, uždrausta vieta vokiečiams. Tačiau istorikų teigimu, verslininkai pro šiuos vartus judėdavo dažniau. Šaltojo karo metu tūkstančiai Vakarų Vokietijos bendrovių buvo sudariusios sutartis su valstybinėmis Rytų Vokietijos bendrovėmis, kurios viliojo gerokai žemesnėmis darbo sąnaudomis.
Tačiau vėliau žiniasklaida atskleidė tokių sąnaudų paslaptį. Valstybinės bendrovės dažnai naudojo nemokamą politinių kalinių darbą. Jei neįgyvendindavo keliamų normų, kaliniai buvo uždaromi į izoliatorių, jiems buvo ribojami maisto daviniai.
„Visi, kurie naudojo Šaltojo karo kalinius kaip darbo jėgą, gal ir neturi teisinių problemų, tačiau moralinės išlieka“, – tvirtina istorikė Anna Kaminsky.
„Ikea“ savo ruožtu pradėjo vidaus tyrimą, kad nustatytų tikslų kalinių išnaudojimo mastą. Bendrovė pasikvietė ir nepriklausomų auditorių, žada skirti daugiau finansų problemai tirti. Tačiau apie finansines kompensacijas, kurių norėtų dalis kalinių, kol kas nekalbama.
