Sekite 15min Google
Šią informaciją pirmadienį interviu laikraščiui „Iltalehti“ patvirtino Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno vadas admirolas Gwynas Jenkinsas, einantis Pirmojo jūrų lordo ir Karinio jūrų štabo viršininko pareigas.
Branduolinis skėtis – tai branduolinį ginklą turinčios valstybės saugumo garantija, skirta apsaugoti branduolinio ginklo neturinčią sąjungininkę.
Kaip skelbia Suomijos nacionalinio transliuotojas YLE, JEF šalys narės – Šiaurės šalys, Baltijos valstybės, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai – lapkritį Osle vyksiančiame susitikime pasirašys susitarimą.
Tai „Iltalehti“ taip pat patvirtino Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto.
„Jų karinio jūrų laivyno vadas pabrėžė tvirtą Britanijos įsipareigojimą bendradarbiavimui JEF formatu, ir per tai atsirado šios naujos galimybės“, – sakė H. Autto.
Atskiras branduolinis skėtis už NATO atgrasymo strategijos
Toks susitarimas reikštų atskirą branduolinį skėtį už NATO išplėstinio atgrasymo strategijos, kurią visoms Aljanso branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms narėms siūlo JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, ribų, skelbia YLE.
„Suomija yra po branduoliniu skėčiu. Jį užtikrina mūsų povandeniniai laivai, kurie šiuo metu patruliuoja Atlante“, – interviu sakė G.Jenkinsas.
Prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos
„Iltalehti“ taip pat pažymėjo planuojamo JEF susitarimo reikšmę Suomijos gynybai, nes jam nereikėtų aktyvuoti NATO 5-ojo straipsnio, pagal kurį ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Anksčiau šį mėnesį Suomija prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos, tačiau šis susitarimas nenumato atskiro branduolinio skėčio.
