Kai Muhannadas Mohamadas atvyko į Austriją, prieš tai sumokėjęs 8 tūkst. eurų žmonių gabentojams už kelionę iš Turkijos, jis negalėjo įvardyti nė vieno Austrijos politiko.
Tačiau prabėgo pusantrų metų, ir vokiečių kalbą pramokęs prancūzų literatūros studentas prilipęs sėdėjo prie kompiuterio sekdamas Austrijos prezidento rinkimų eigą. Vienoje kunkuliavo jau seniai neregėta drama.
„Van der Bellenas – už Europą, tai aš žinau, – tvirtino M.Mohamadas. – Jis nenori, kad Austrija uždarytų sienas. O N.Hoferis nemėgsta musulmonų. Jis mano, kad mes visi – teroristai. Ir jis nešiojasi ginklą, kad apsisaugotų nuo pabėgėlių“.
20-metis siras prieš žurnalistus atviros baimės dėl augančio Laisvės partijos, nusistačiusios prieš imigraciją, populiarumo nedemonstravo. M.Mohamadas puikiai supranta, kad jis Austrijoje – svečias.
Jaunuolis vietoj to daug kalbėjo, kad „čia pilna labai gerų austrų“. Pavyzdžiui, sirą savo bute apgyvendino vietos žurnalistas, kuris „parodė tiek daug šilumos“.
Per Austriją praėjusiais metais keliavo šimtai tūkstančių migrantų. Daugumos jų tikslas buvo Vokietija, bet apie 100 tūkst. asmenų paprašė prieglobsčio būtent Austrijoje.
Etninių austrų, kuriems ši migrantų krizė nepatiko, buvo daug, ir jais pabandė pasinaudoti Laisvės paetija. Beveik pavyko – A.van der Bellenas N.Hoferį įveikė tik per plauką.
Kalbėdamas su žurnalistais, M.Mohamadas dar tik laukė, kol bus suskaičiuoti lemiami paštu atiduoti balsai. Jis pripažino nuogąstaujantis dėl galimos N.Hoferio sėkmės.
„Labiausiai bijau, kad jis lieps pabėgėliams grįžti atgal. Mes, žinoma, atgal negalime, kad N.Hoferis visus mus jau išvadino „Islamo valstybės“ kovotojais. Jo rėmėjai gali prispausti jį mus išvaryti“, – svarstė jaunas siras.
Už A.van der Belleną balsavo ir kur kas vyresni, dar prieš kelis dešimtmečius į Austriją atvykę svetimšaliai. Tiesa, 1975 metais šalyje apsigyvenęs iranietis Nasimas teigė, kad N.Hoferio kandidatūra jį atgrasė galimomis ekonominėmis pasekmėmis.
„Aš per daug gerai prisimenu Waldheimo erą“, – tiesiog pasakė Nasimas.
Omenyje jis, žinoma, turėjo 1986 metų prezidento rinkimus, kai austrai išsirinko buvusį Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kurtą Waldheimą. Rinkėjai dar prieš balsuodami žinojo, kad K.Waldheimas tarnavo nacistinėje Vermachto žvalgyboje.
„Tada mums, Austrijai, pritaikytos sankcijos padarė didelę žalą ekonomikai. O poveikį labiausiai pajutome mes, mažieji žmonės“, – teigė Nasimas.
A.van der Belleno pergalę pasveikino ir Europos rabinų konferencijos prezidentas rabinas Pinchas Goldschmidtas. Jo teigimu, „tai aiškus signalas, kad Europa pradeda suprasti, jog gąsdinimo ir neapykantos politika nėra atsakymas į iššūkius žemynui“.
