Rugpjūčio pabaigoje 1333 asmenys iš keturiolikos pasaulio šalių pasidavė kurdų pajėgoms po to, kai Irako pajėgos išstūmė ekstremistinę grupuotę iš šiaurinio Tal Afaro miesto, esančio netoli Mosulo, sakė Irako saugumo pareigūnai, nenorėję atskleisti savo tapatybės dėl galiojančio karinio protokolo.
Pareigūnų teigimu, moterys ir vaikai nėra kaltinami jokiais nusikaltimais ir greičiausiai bus išsiųsti į savo gimtąsias šalis. Dauguma jų yra atvykę iš Vidurio Azijos, Rusijos ir Turkijos, tačiau tarp šių žmonių yra net atvykėlių iš Japonijos ir Pietų Korėjos.
Rugpjūčio pabaigoje 1333 asmenys iš keturiolikos pasaulio šalių pasidavė kurdų pajėgoms po to, kai Irako pajėgos išstūmė ekstremistinę grupuotę iš šiaurinio Tal Afaro miesto, esančio netoli Mosulo, sakė Irako saugumo pareigūnai, nenorėję atskleisti savo tapatybės dėl galiojančio karinio protokolo.
Dešimtys tūkstančių žmonių atvyko į Iraką ir Siriją, kad gyventų „Islamo valstybės“ įkurtame islamo kalifate. Tačiau per pastaruosius dvejus metus šio kalifato teritorija gerokai susitraukė, nes Irako ir Sirijos pajėgos atsikovojo kelis miestus ir miestelius.
„Mums neleido praktikuoti savo religijos Azerbaidžane. Mums neleido dėvėti nikabo, dengiančio veidą, nes visur buvo saugumo pareigūnų, – sakė iš Dagestano atvykusi Feiruza. – Mums pasakė, kad Irake jie vykdo islamo nurodymus, ir mes atvykome čia ir tai buvo tiesa. Mes gyvenome kaip musulmonai ir buvome laimingi, kol neatskirdo karo lėktuvai ir viską sunaikino.“
Ji ir kitos moterys pasakojo, kad atvyko į Tal Afarą 2015 metų pradžioje ir kad nežinojo apie visas „Islamo valstybės“ baisybes, apie kurias skelbiama žiniasklaidoje.
„Mes nematėme jokių žudymų. To nebuvo. Viskas buvo taip, kaip nurodyta Korane ir pranašo Mahometo mokymuose. Mes matėme, kaip įgyvendinamos islamo normos“, – sakė iš Azerbaidžano atvykusi Aibenis.
Moterys sakė, kad gyveno gerai iki rugpjūčio, kai Irako pajėgos perėmė miesto kontrolę. Jų pasakojimai gerokai skiriasi nuo to, ką pasakojo kiti Tal Afaro gyventojai, kurių tūkstančiai pabėgo per kelis mėnesius iki karinės operacijos, nes mieste trūko maisto ir kitų būtinų dalykų.
Moterys ir vaikai dabar gyvename palapinėse ir sulaukia humanitarinės pagalbos grupių paramos. Jos teigia nežinančios, kas nutiko jų vyrams, kurie pasidavė kurdų pajėgoms atskirai nuo jų. Vienas kurdų vadas sakę, kad kai kurie pagauti kovotojai buvo perduoti Irako valdžiai, o kiti buvo nukauti, nes pasimetė pasiduodantys, o vėliau užpuolė pajėgas.
