Šis pareiškimas, nuskambėjęs balso pranešime, paskelbtame džihadistų forumuose, buvo pirmasis, patvirtinęs daugelio analitikų ir pareigūnų įtarimus dėl ryšių tarp abiejų grupuočių, kurias Vašingtonas laiko teroristinėmis organizacijomis.
Naujoji jungtinė organizacija vadinsis „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), o jos padaliniui Sirijoje vadovaus Abu Mohammedas al Jolani, nurodė ISI lyderis Abu Bakras al Baghdadi.
„Al Nusra Front“ buvo oficialiai įkurta pernai sausį, sakoma vaizdo pranešime, skelbiančiame apie jos įkūrimą. Šis judėjimas turi kai kurių bendrų bruožų su Irake veikiančia ISI.
Abi grupuotės liūdnai pagarsėjusios dėl mirtininkų atakų ir užminuotų automobilių sprogdinimų. Tuo tarpu kitos Irake ir Sirijoje veikiančios kovotojų ir sukilėlių grupuotės dažniau rengia konvencines atakas.
Kaip ir Irako „al Qaeda“, didelė dalis „al Nusra Front“ kovotojų yra užsieniečiai, įskaitant irakiečius, palestiniečius ir kitus arabus. Tarp jų taip pat esama kovotojų iš Centrinės Azijos, Rytų Afrikos ir Rytų Europos.
A.B. al Baghdadi taip pat patvirtino, jog Irako grupuotė teikė finansinę pagalbą „al Nusra Front“ ir apmokė jos kovotojus, taip pat siuntė į Siriją savo patyrusius kovotojus.
Pasak daugelio analitikų, dabartinę „al Nusra“ galią iš dalies lemia faktas, kad B.al Assado režimas žiūrėjo pro pirštus, kai džihadistai keliavo per Siriją kautis su JAV pajėgomis Irake.
Kovotojai naudojosi dešimtmečius gyvuojančiais kontrabandininkų keliais, kurie tapo itin populiarūs, per embargą, paskelbtą Irakui praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, kai daugelis prekių buvo neteisėtai gabenamos į tą šalį.
Tačiau daugelis jų grįžta į Siriją kautis kartu su džihadistų grupuotėmis, tokiomis kaip „al Nusra“.
Pasak analitikų, dar svarbiau, kad „al Nusra“ taip pat pasimokė iš „al Qaeda“ klaidų Irake, ypač skelbdama, kad jos taikiniai yra B.al Assado režimo pajėgos ir pareigūnai, nors per šios grupuotės atakas dažnai žūva civilių.
Tuo tarpu Irako „al Qaeda“ liūdnai pagarsėjo dėl žiaurumų, kurių taikiniais tapdavo civiliai gyventojai. Tokios atakos kurstė priešiškumą visuomenėje ir paskatino sunitų arabų savisaugos būrius, kurie iš pradžių kovėsi su JAV pajėgomis, o vėliau perėjo į jų pusę.
