Ilgametės priešininkės jau surengė tris derybų turus, siekdamos susitarti dėl programos, pagal kurią, Vakarų nuomone, Iranas bando sukurti branduolinį ginklą, tačiau Teheranas tai neigia.
Omano tarpininkaujamos derybos prasidėjo balandžio 12 dieną yra aukščiausio lygio abiejų šalių kontaktas per pastaruosius metus.
„Kitas derybų ratas vyks Romoje“, – trečiadienį po susitikimo su ministrų kabinetu sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis).
Vyriausiasis diplomatas pranešė, kad Irano pareigūnai penktadienį taip pat susitiks su Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos, kurios buvo 2015 metų tarptautinės sutarties dėl Irano branduolinės programos šalys, atstovais.
Tame susitarime buvo numatyta panaikinti sankcijas mainais į Irano branduolinės veiklos apribojimą, tačiau jis žlugo, kai Vašingtonas 2018 metais per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadenciją vienašališkai iš jo pasitraukė.
Kai Prancūzija pagrasino, kad minėtos trys Europos šalys gali vėl įvesti sankcijas, Irano misija prie Jungtinių Tautų (JT) pareiškė, kad „grasinimai ir ekonominis šantažas yra visiškai nepriimtini“.
„Tikra diplomatija negali būti vykdoma grasinant ar darant spaudimą“, – teigiama diplomatinės misijos laiške, kurį trečiadienį paskelbė Irano naujienų agentūra ISNA.
Kovą D. Trumpas nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), ragindamas surengti derybas, tačiau taip pat įspėjo apie galimus karinius veiksmus, jei nepavyks pasiekti susitarimo.
Sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas atnaujino savo „maksimalaus spaudimo“ sankcijų kampaniją prieš Iraną.
Teheranas reikalavo, kad derybose daugiausia dėmesio būtų skiriama tik branduoliniam klausimui ir sankcijų panaikinimui.
Šeštadienį Omano sostinėje Maskate surengus trečią derybų ratą, abi šalys skelbė apie pažangą.
