„Per pastarąsias 40 dienų Iranas ir JAV per JAV interesų skyrių Šveicarijos ambasadoje Teherane keitėsi pranešimais“, – interviu sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas, kartu atmesdamas tiesioginių dviejų priešų derybų galimybę.
„Atsakydami JAV, – pridūrė jis, – pasakėme, kad Iranas nenori, jog karas išsiplėstų, tačiau dėl JAV ir Izraelio požiūrio į regioną, jei nusikaltimai prieš Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto gyventojus nebus sustabdyti, gali būti svarstoma bet kokia galimybė, o platesnis konfliktas gali pasirodyti neišvengiamas.“
Iranas, pagrindinis antiizraelietiškų islamistų kovotojų regione rėmėjas, pareiškė, kad nebuvo iš anksto informuotas apie spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą pražūtingą išpuolį prieš Izraelį – šią poziciją patvirtino ir JAV pareigūnai.
Tačiau Vakarų valstybės laiko Iraną atsakingu už tai, kad jis plačiai remia prieš žydų valstybę nukreiptas „pasipriešinimo“ grupuotes, įskaitant „Hamas“ ir Libano „Hezbollah“, kurias Iranas laiko esminiu savo saugumo strategijos ramsčiu.
Nuo karo Gazos Ruože pradžios Irano užsienio reikalų ministras apkeliavo visą regioną: savo diplomatinės kelionės metu jis lankėsi Irake, Sirijoje, Libane, Turkijoje, Katare ir Saudo Arabijoje. Dohoje jis taip pat susitiko su „Hamas“ vadovu Ismailu Haniyeh ir „Hezbollah“ lyderiu Hassanu Nasrallah.
H.Amirabdollahianas tvirtino, kad „Hezbollah“ ir kiti islamistų kovotojai Palestinoje, Irake, Sirijoje ir Jemene nėra Irano įgaliotosios pajėgos, sakydamas, kad kiekviena iš jų turi nepriklausomą politinę tapatybę. Tačiau jis įspėjo, kad šios grupuotės „nėra abejingos savo bendraamžių musulmonų ir arabų Palestinoje žudymui“.
