„Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas bendrininkavimu su agresoriais. Tai būtų vertinama kaip karo veiksmas prieš Iraną“, – per spaudos konferenciją, paklaustas apie šį pareiškimą, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei.
-
„Politico“ įvertino, ką Trumpo operacija Irane gali reikšti Ukrainai
-
Per JAV nuvilnijo protestai prieš karą Irane: tūkstančiai žmonių išėjo į gatves
-
Įtakingas senatorius Grahamas po smūgių Iranui įvardijo kitą šalį-taikinį
-
Ruginienė paskelbė svarbią žinią apie Lietuvos piliečių evakuaciją
-
Karo Irane paveiktam Lietuvos verslui valstybė parengs pagalbos priemones
Anksčiau, kovo 1 d., Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė Irano „beatodairiškas ir neproporcingas raketų atakas“ prieš Artimųjų Rytų šalis.
Europos vadovai pagrasino Teheranui kariniais veiksmais ir pažadėjo prireikus sunaikinti Irano raketas ir bepiločius orlaivius, kad apsaugotų savo interesus ir sąjungininkus regione. Pareiškime taip pat pažymėta, kad jie derino savo veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis ir savo Artimųjų Rytų partneriais.
Tačiau kovo 2 d. naktį Iranas surengė bepiločių orlaivių smūgį prieš Didžiosios Britanijos karinę bazę Kipre. Šis išpuolis buvo pirmasis Teherano išpuolis prieš Europos Sąjungos šalį.
Kipro valdžios institucijos paskelbė padidintos parengties padėtį, tačiau prezidentas Nikosas Christodoulides pareiškė, kad respublika neketina dalyvauti kariniuose veiksmuose. Po šio incidento K.Starmeris pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė nedalyvavo smūgiuose Iranui.
Nuo vasario 28 d. prasidėjus bendrai JAV ir Izraelio karinei operacijai, Iranas sudavė dešimtis smūgių JAV taikiniams Vašingtono sąjungininkėse – Saudo Arabijoje, Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare, taip pat atakavo civilinius objektus šiose šalyse.
