Vadinamasis Bendrasis išsamių veiksmų planas (JCPOA) numato, kad šiitiška respublika gali sodrinti uraną iki 3,67 procento, bet Teheranas paskelbė nebesilaikysiantis šio apribojimo, Vašingtonui praeitais metais pasitraukus iš daugiašalio susitarimo ir sugrąžinus Iranui taikytas griežtas ekonomines sankcijas.
„Remdamiesi savo poreikiais ir tuo, kas mums buvo įsakyta, šiuo metu gaminame [iki] penkių procentų“ prisodrintą uraną, sakė Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi.
Pasak jo, Iranas turi „pajėgumų gaminti iki 5 proc., 20 proc., 60 proc. arba bet kokio procentinio lygio“ prisodrintą uraną. Šį teiginį Teheranas neretai kartoja.
Urano sodrinimas yra jautrus procesas, leidžiantis pasigaminti kuro atominėms jėgainėms. Vis dėlto itin smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas kaip branduolinių užtaisų skilioji medžiaga.
Dabartinis 5 proc. sodrinimo lygis viršija JCPOA nustatytą apribojimą, bet yra mažesnis nei 20 proc. uraną, kurį šiitiška respublika anksčiau gamindavo. Tuo metu branduoliniams užtaisams reikalingas ne mažiau kaip iki 90 proc. prisodrintas uranas.
Iranas anksčiau šią savaitę paskelbė ketvirtąjį įsipareigojimų pagal JCPOA mažinimo etapą ir ketvirtadienį atnaujino urano sodrinimą Fordo požeminiame branduoliniame komplekse į pietus nuo Teherano.
Iki šiol Iranas sodrino uraną kitame, Natanzo komplekse.
Teheranas pabrėžia, kad priemonės, kurių jis dabar imasi, galėtų būti greitai atšauktos, jeigu sutarties tebesilaikančios šalys Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – rastų būdą JAV sankcijoms apeiti.
Liepos 1-ąją Iranas paskelbė nebesilaikysiantis apribojimo, leidžiančio jam turėti ne daugiau kaip 300 kg prisodrinto urano. Dar po savaitės Teheranas informavo viršijęs jo urano atsargoms įvestus suvaržymus.
Rugsėjo 7-ąją buvo pranešta apie trečiąjį žingsnį – kad bus pradėtos naudoti pažangesnės centrifugos, leidžiančios uraną sodrinti sparčiau ir iki aukštesnio lygio.
