„Iranas nenusistatęs prieš urano siuntimą į užsienį, tačiau svarsto, kaip tai būtų galima atlikti“, – per spaudos konferenciją sakė diplomatinės žinybos atstovas Raminas Mehmanparastas.
Pasak jo, Iranas siekia „100 proc. garantijos“, kad bus aprūpintas branduoliniu kuru, kuris reikalingas Teherane veikiančiam tyrimų reaktoriui.
R.Mehmanparastas pridūrė, kad iki 3,5 proc. prisodrintas uranas galėtų būti keičiamas į kitose šalyse iki 20 proc. prisodrintą branduolinį kurą, jeigu toks keitimas vyktų Irane.
Iranas ir didžiosios pasaulio valstybės jau ne vieną savaitę nesugeba susitarti dėl keitimosi branduolinėmis medžiagomis sutarties, kuri padėtų sumažinti Vakarų šalių nuogąstavimus dėl Teherano branduolinės programos.
Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, baiminasi, kad Iranas gali slapta pasigaminti smarkiai prisodrinto urano, kuris būtų tinkamas atominiams užtaisams, tačiau Teheranas tokias prielaidas griežtai neigia.
Siekiant išspręsti šią krizę, Jungtinių Tautų (JT) branduolinių programų priežiūros agentūra praeitą mėnesį pasiūlė planą, pagal kurį Iranas perduotų 1200 kilogramų mažai sodrinto urano (apie 70 proc. deklaruotų atsargų) Rusijai. Ši branduolines medžiagas labiau prisodrintų ir perduotų jas Prancūzijai, kuri pagamintų kuro kasetes Teherano reaktoriui.
Tačiau Iranas atmetė šį pasiūlymą, kai dalis šiitiškos respublikos aukštų pareigūnų griežtai pasipriešino urano išsiuntimui iš šalies viena partija, baimindamiesi, kad Vakarų šalys gali netesėti savosios sandorio dalies.
