„Privalo būti aišku, kad Irano pareigūnai nelauks Europos nesibaigiančių pažadų“, – parlamentui sakė A. Larijani, o jo kalbą transliavo televizija.
„Laikas deryboms eina į pabaigą, ir jei Europa laiko save galinčia išsaugoti branduolinį susitarimą, ji privalo aiškiai ir greitai paskelbti savo sprendimą, antraip Iranas imsis tolesnių žingsnių branduoliniu ir kitais klausimais“, – pridūrė jis.
JAV praėjusį mėnesį paskelbė, kad traukiasi iš šio susitarimo, o Europos vyriausybės nuo to laiko bando jį gelbėti.
JAV taip pat nurodė, kad iki lapkričio sugrąžins sankcijas užsienio kompanijoms, dirbančioms Irane.
Kitos sutartį pasirašiusios šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija – pažadėjo nesitraukti iš sutarties, bet daugelis jų kompanijų jau pradėjo mažinti darbo Irane apimtį.
Vašingtonas nurodė Europos bendrovėms iki rugpjūčio 6 dienos nutraukti atsiskaitymus JAV doleriais su Irano bendrovėmis ir sustabdyti investicijas į šiitiškos respublikos automobilių pramonę, o energetikos įmonės tai turės padaryti iki lapkričio 4 dienos.
Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Total“, „Peugeot“ ir „Lukoil“, jau paskelbė ketinančios stabdyti savo veiklą Irane.
Teheranas jau yra perspėjęs, kad jeigu susitarimas žlugs, Iranas gali atnaujinti urano sodrinimą iki 20 procentų. Pagal susitarimą su pasaulio galiūnėmis dėl Teherano branduolinės programos, Iranui leidžiama sodrinti uraną iki 3,67 proc., o to yra per mažai ginklų gamybai.