Vienas iš šaltinių, nuolat dalyvaujantis susitikimuose su A.Khamenei, įspėjo, kad rizika dėl neteisingų sprendimų gynybos ir vidaus stabilumo klausimais yra „labai pavojinga“.
Nuo penktadienio žuvo aštuoni aukščiausiojo rango Izraelio kariniai pareigūnai ir Revoliucinės gvardijos vadai, įskaitant jos vyriausiąjį vadovą Hosseiną Salami, aviacijos ir kosmoso padalinio vadą Amirą Ali Hajizadeh, kuris vadovavo Irano balistinių raketų programai, bei žvalgybos vadą Mohammadą Kazemi – artimus A.Khamenei patarėjus.
Pasak šaltinių, tarp kurių yra trys buvę ar esami susitikimų su aukščiausiuoju lyderiu dalyviai ir du artimi pareigūnai, visi šie vyrai priklausė 15–20 žmonių grupei, sudarančiai A.Khamenei patarėjų branduolį. Į šią grupę įtraukti gvardijos vadai, dvasininkai ir politikai.
Teigiama, kad ši patarėjų grupė renkasi retkarčiais, kai A.Khamenei biuras kviečia konkrečius asmenis į būstinę Teherane aptarti svarbių sprendimų. Pasak šaltinių, visi grupės nariai yra visiškai lojalūs tiek pačiam ajatolai, tiek Islamo Respublikos ideologijai.
Prieš 1979 m. revoliuciją įkalintas, o 1989 m. tapęs aukščiausiuoju lyderiu po suluošinimo per sprogimą, A.Khamenei yra atsidavęs teologinei Irano valdymo sistemai ir giliai nepasitiki Vakarais.
Pagal Irano konstituciją jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi teisę skelbti karą bei skirti ir atleisti aukščiausius kariuomenės ir teismų pareigūnus. Nors jis priima galutinius sprendimus svarbiausiais klausimais, anot šaltinių, A.Khamenei vertina patarimus, išklauso skirtingas nuomones ir dažnai prašo papildomos informacijos.
„Apie A.Khamenei galima pasakyti du dalykus: jis labai užsispyręs ir labai atsargus. Todėl jis išsilaikė valdžioje tiek metų“, – įvertino Aleksas Vatanka, Artimųjų Rytų instituto Vašingtone Irano programos direktorius.
Anot jo, A.Khamenei geba tiksliai įvertinti sąnaudas ir naudą, o svarbiausias jo prioritetas – režimo išlikimas.
Šis prioritetas buvo išbandytas kelis kartus. 1999 m., 2009 m. ir 2022 m. A.Khamenei pasitelkė Revoliucinę gvardiją ir su ja susijusią „Basij“ miliciją nacionaliniams protestams malšinti.
Nors saugumo pajėgoms visada pavykdavo numalšinti demonstracijas, Vakarų sankcijos lėmė gilų ekonominį nuosmukį, kuris, analitikų teigimu, ilgainiui gali kelti rimtą grėsmę vidaus stabilumui.
Šiuo metu, kai Izraelis vykdo antskrydžius prieš branduolinius ir karinius objektus, o Iranas atsako raketų smūgiais, A.Khamenei situacija yra ypač sudėtinga.
Penki šaltiniai pabrėžė, kad kiti A.Khamenei patarėjai – politiniai, ekonominiai ir diplomatiniai – išlieka įtakingi. Pasak jų, ajatola paveda jiems spręsti aktualius klausimus ir daryti įtaką įvairioms institucijoms – nuo karinių iki kultūrinių.
Nors šios institucijos formaliai pavaldžios išrinktam prezidentui, A.Khamenei biuras dažnai daro įtaką tiek esminiams sprendimams, tiek smulkioms iniciatyvoms.
Pasak šaltinių, ajatolos sūnus Mojtaba per pastaruosius 20 metų tapo vis svarbesne figūra sprendimų priėmimo procese. Vidutinio rango dvasininkas, laikomas galimu tėvo įpėdiniu, jis užmezgė glaudžius ryšius su Revoliucine gvardija, o tai suteikia jam didelės įtakos šalies politinėje ir saugumo struktūroje.
Ali Asghar Hejazi, A.Khamenei biuro politinio saugumo reikalų pavaduotojas, taip pat aktyviai dalyvauja svarbių sprendimų priėmime ir dažnai laikomas vienu įtakingiausių žvalgybos pareigūnų Irane.
Kiti lojalūs patarėjai – biuro vadovas Mohammadas Golpayegani, buvę užsienio reikalų ministrai Ali Akbaras Velayati ir Kamalas Kharazi bei buvęs parlamento pirmininkas Ali Larijani – tebėra svarbūs sprendžiant tiek diplomatinius, tiek vidaus politikos klausimus, įskaitant branduolinę programą.
Vis dėlto Revoliucinės gvardijos vadų netektys susilpnino struktūrą, kuriai A.Khamenei, vos tapęs aukščiausiuoju lyderiu, suteikė pagrindinį vaidmenį valdžioje. Gvardija jam tiesiogiai atsiskaito, gauna geriausią karinę įrangą ir atlieka svarbų vaidmenį tiek užtikrinant vidaus saugumą, tiek formuojant regioninę strategiją.
Susidūręs su vienu iš pavojingiausių iššūkių per visą Islamo Respublikos istoriją, A.Khamenei dar labiau izoliuojasi. Pastaraisiais mėnesiais Izraelis smogė ir jo artimiausiems sąjungininkams regione.
Praėjusių metų rugsėjį per antskrydį žuvo „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah, laikytas artimu Irano lyderio bendražygiu, o gruodį sukilėliai nuvertė Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą.
