Jie įspėjo dėl bet kokio pavojaus 2023 metų laureatei grįžti į kalėjimą, nes ji serga širdies liga, o jos sveikata smarkiai pablogėjo po paskutinio įkalinimo gruodį.
N. Mohammadi sekmadienį buvo išleista namo po 18 dienų hospitalizacijos Zandžane, kur ji buvo įkalinta, o vėliau Teherane, sakoma jos fondo pranešime.
Tyrimai ligoninėje patvirtino, kad širdies ir kraujospūdžio sutrikimai yra tiesiogiai susiję su „ilgalaikiu, stipriu psichologiniu spaudimu, lėtiniu nerimu ir intensyviu aplinkos stresu“, nurodė fondas ir pridūrė, kad ji „jokiomis aplinkybėmis“ neturi grįžti į kalėjimą.
„Jos pasveikimui būtina griežta medicininė priežiūra už kalėjimo sienų, – sakė jos dukra Kiana Rahmani. – Jos grąžinimas į areštinę yra mirties nuosprendis.“
„Privalome užtikrinti, kad ji liktų laisvėje, visi nepagrįsti kaltinimai jai būtų visam laikui panaikinti, o persekiojimas baigtųsi“, – pridūrė ji.
Kiana kartu su broliu dvyniu Ali gyvena Paryžiuje ir savo motinos nematė jau daugiau nei dešimtmetį.
N. Mohammadi buvo paleista užstatą gegužės 10 dieną, kai gulėjo ligoninėje Zandžane, ir perkelta į Teheraną medicininiam gydymui.
Jos rėmėjai teigė, kad N. Mohammadi gresia mirtis kalėjime po to, kai už grotų ji patyrė du įtariamus širdies smūgius.
Jos teisininkų komanda teigia, kad N. Mohammadi dar turi atlikti apie 18 metų laisvės atėmimo bausmę pagal susikaupusius nuosprendžius dėl įvairių su saugumu susijusių kaltinimų.
Jos būklei įtakos turėjo karas tarp Irano ir JAV bei Izraelio, kai netoli jos kalėjimo Zandžane buvo įvykdyti mažiausiai trys oro smūgiai, teigia jos rėmėjai ir teisininkų komanda.
54 metų N. Mohammadi, kuri didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių praleido kalėjimuose dėl savo aktyvizmo, pastarąjį kartą buvo įkalinta gruodį po to, kai per advokato laidotuves pasmerkė islamo respubliką.
Ji aktyviai rėmė 2022–2023 metų protestus, kilusius dėl Irano kurdės Mahsos Amini mirties areštinėje, tačiau buvo įkalinta prieš prasidedant didelėms demonstracijoms, kurios kilo šių metų sausį.
Žmogaus teisių gynėjų grupės teigia, kad dešimtys tūkstančių žmonių buvo įkalinti dėl sausio protestų ir JAV bei Izraelio karo prieš islamo respubliką, o Iranas taip pat suintensyvino nuteistųjų, kuriuos žmogaus teisių grupės laiko politiniais kaliniais, mirties bausmių vykdymą.
