Ekspertas apie Irano prezidento E.Raisi žūtį: tai buvo „savižudiškas skrydis“

Irano prezidento Ebrahimo Raisi rankos yra „suteptos krauju“, pareiškė Baltieji rūmai.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris sakė, kad Prezidentas E.Raisi „brutaliai dalyvavo beveik keturis dešimtmečius vykdytose represijose prieš Irano žmones“. 

„Jis dalyvavo daugybėje siaubingų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant svarbų vaidmenį 1988 m. neteisminiu būdu nužudant tūkstančius politinių kalinių“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris

„Kai kurie iš didžiausių žmogaus teisių pažeidimų buvo įvykdyti jam einant prezidento pareigas, ypač žmogaus teisių pažeidimai prieš Irano moteris ir mergaites.

Vis dėlto apgailestaujame dėl bet kokių gyvybės netekčių. Nenorime, kad kas nors žūtų per sraigtasparnio katastrofą. Tačiau tai nekeičia jo, kaip teisėjo ir kaip Irano prezidento, veiklos realybės, fakto, kad rankos yra suteptos krauju. Mūsų esminis požiūris į Iraną nepasikeitė ir nepasikeis“, – sakė jis.

J. Milleris taip pat sakė, kad Iranas prašė Vašingtono pagalbos po to, kai sudužo E.Raisi sraigtasparnis, tačiau JAV negalėjo suteikti pagalbos daugiausia dėl logistinių priežasčių.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi paskelbtas mirusiu – sekmadienį šalies lyderio lėktuvas dingo, o vėliau rastos jo nuolaužos. Šiame amžiuje aviakatastrofas patyrė ne vieno šalies lyderio lėktuvas – 15min primena apie ryškiausius tokius incidentus.

Ebrahimas Raisi, 2024 m.

Pirmadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 63 metų E.Raisi žuvo per sraigtasparnio katastrofą kalnuotame šalies šiaurės vakarų regione.

Sraigtasparnis dingo sekmadienį.

15min fotomontažas/Aviakatastrofos, nusinešusios šalių lyderių gyvybes

Valstybinė televizija nurodė, kad incidentas įvyko Rytų Azerbaidžano provincijoje, netoli Džolfos miesto, esančio pasienyje su Azerbaidžanu, maždaug už 600 km į šiaurės vakarus nuo Irano sostinės Teherano.

Sudužo Irano prezidento sraigtasparnis: mobilizuoti gelbėtojai ir kariuomenė

+7

Pasak naujienų agentūros „Tasnim“, prezidento konvojų sudarė trys sraigtasparniai, o kiti du saugiai pasiekė kelionės tikslą.

IRNA teigė, kad užsienio reikalų ministras ir vietos pareigūnai keliavo tuo pačiu sraigtasparniu kaip ir E.Raisi.

Reformistinis dienraštis „Shargh“ taip pat pranešė, kad „prezidentą skraidinęs sraigtasparnis sudužo“, o kiti du sraigtasparniai saugiai nusileido.

Visą tekstą skaitykite čia.

Irano naujienų agentūra IRNA paskelbė, kad nustatyta Irano prezidento rinkimų data – jie vyks birželio 28 d.

Pranešama, kad pagal Irano konstituciją nauji rinkimai turėtų būti surengti per ateinančias 50 dienų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paskelbė gedulo dieną dėl per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Irano prezidento Ebrahimo Raisi.

„Vyriausybės posėdyje nusprendėme savo šalyje paskelbti gedulo dieną, kad pasidalytume giliu Irano žmonių skausmu“, –  per televiziją transliuojamoje kalboje sakė R. T. Erdoganas.

Irano pareigūnai pirmadienį paskelbė, kad per sraigtasparnio katastrofą žuvusio prezidento Ebrahimo Raisi laidotuvių ceremonija bus surengta trečiadienį Teherane.

„Trečiadienio rytą Teherane surengsime E. Raisi ir kelių kitų per avariją žuvusių pareigūnų laidotuvių ceremoniją“, – valstybinei televizijai sakė už vykdomuosius reikalus atsakingas viceprezidentas Mohsenas Mansouri.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė užuojautą dėl per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Irano prezidento Ebrahimo Raisi.

JAV gynybos sekretorius pridūrė nemanantis, kad E.Raisi žūtis turės tiesioginį poveikį regiono saugumui. 

Iranas ir JAV yra aršūs priešai. 

„Aš nebūtinai matau kokį nors platesnį poveikį regioniniam saugumui“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas prieš pat Valstybės departamentui paskelbiant pareiškimą, kuriame buvo pareikšta „oficiali užuojauta“.

Sulig pirmaisiais pranešimais apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtį sraigtasparnio katastrofoje socialiniuose tinkluose užvirė svarstymai, kas ją galėjo sukelti. Internautai aiškina, esą jis buvo nužudytas (ir kad tai galėjo būti užsakomoji žmogžudystė), ieško sąsajų net su pasikėsinimu į Slovakijos premjerą Robertą Fico. Tokios išvados pernelyg ankstyvos – tikslios nelaimės aplinkybės dar nežinomos, labiau kaltinamos prastos oro sąlygos.

Iš pradžių nesitikėjo blogiausio

Katastrofa įvyko sekmadienio popietę. Irano valstybinė televizija paskelbė, kad sraigtasparnis, kuriuo skrido šalies vadovas ir dar keli asmenys, greičiausiai patyrė avariją.

Iš pradžių nebuvo žinomas ne tik įgulos ir keleivių likimas, bet ir vieta, kur galėjo sudužti ar nusileisti avariniu būdu orlaivis. Gelbėtojų pastangas tai išsiaiškinti, o vėliau – pasiekti teritoriją sunkino rūkas, vėjas ir smarkus lietus. Pabjuręs oras matyti ir filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose, kurios pasirodė žiniasklaidoje bei kuriomis ėmė dalytis internautai.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose keliamos versijos apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtį

Tik pirmadienį gelbėtojai pasiekė nelaimės vietą ir pranešė neradę išgyvenusiųjų. Raudonojo Pusmėnulio vadovas pirmadienį informavo, kad surasti E.Raisi ir kitų sraigtasparnyje buvusių žmonių palaikai.

Dar nė nepatvirtinus 63-ejų prezidento žūties socialiniuose tinkluose pasipylė įvairios įvykių versijos. Juoba kad, naujienų agentūros „Tasnim“ duomenimis, prezidento grupę sudarė trys sraigtasparniai, kurių du sėkmingai pasiekė kelionės tikslą.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sudužo Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnis

Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Mohammadas Bagheris pirmadienį įsakė ištirti sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo prezidentas Ebrahimas Raisi ir jo palyda, priežastis.

Naujienų agentūra ISNA pranešė, kad M.Bagheri nurodė „aukšto rango komitetui pradėti tyrimą dėl sekmadienį įvykusios prezidento sraigtasparnio katastrofos priežasties“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ebrahimas Raisi

Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje yra didžiulis smūgis Islamo Respublikos dvasinei vadovybei, pirmadienį pareiškė viena tremtyje veikianti opozicijos organizacija, prognozuojanti, kad krizių kils ir daugiau.

„Irano liaudies modžahedai“ (MEK) ir jų politinis sparnas Nacionalinė Irano pasipriešinimo taryba (NCRI) jau seniai niekina E.Raisi, kuris, pradėjęs savo kaip prokuroro karjerą, 1988 metais dalyvavo vykdant masines jų narių ir kitų disidentų egzekucijas. Per šias egzekucijas nužudyta tūkstančiai žmonių.

E.Raisi mirtis „yra didžiulis ir nepataisomas strateginis smūgis mulų aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei ir visam režimui, pagarsėjusiam egzekucijomis ir žudynėmis“, teigiama NCRI lyderės Maryam Rajavi pareiškime.

„Tai sukels daugybę atgarsių ir krizių teokratinėje tironijoje, o tai paskatins maištaujantį jaunimą imtis veiksmų“, – teigė ji.

MEK kaltina E.Raisi, kad jis, būdamas Teherano prokuroro pavaduotoju praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje, prisidėjo prie tūkstančių politinių kalinių, daugiausia įtariamų opozicinės grupės narių, egzekucijų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ebrahimas Raisi

Ultrakonservatyvus Irano prezidentas Ebrahimas Raisi, nesiskirdavęs su juodu turbanu ir religiniu drabužiu, pradėjo eiti pareigas audringu konfrontacijos užsienyje ir masinių protestų Irane laikotarpiu.

Pirmadienį 63 metų E.Raisi buvo paskelbtas žuvusiu, ankstesnę dieną atokiame ir rūko apgaubtame vakariniame kalnų regione sudužus jo sraigtasparniui, skridusiam iš Rytų Azerbaidžano provincijos, kur prezidentas iškilmingai atidarė užtvankos projektą.

Po žinios apie jo žūtį valstybinė televizija rodė E.Raisi nuotraukas, vyriškam balsui skaitant Koraną, ir tikinčiuosius, besimeldžiančius E.Raisi gimtajame mieste.

Po avarijos paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsėsi daugiau nei 15 valandų, kol buvo rasta nelaimės vieta ir E.Raisi kūnas ištrauktas su kitų kartu su juo skridusių žmonių palaikais.

Irano prezidentas, kurio karjera prasidėjo po 1979-ųjų Islamo revoliucijos ir kuris yra artimas aukščiausiajam vadovui ajatolai Ali Khamenei, į valdžią atėjo per 2021 metų rinkimus, po kurių sekė neramus protestų ir įtampos laikotarpis.

Kaip ir A.Khamenei, E.Raisi pasižymėdavo ryžtingais pareiškimais, šiitiškajam Iranui konfliktuojant su savo didžiausiais priešais paskelbtomis Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.

E.Raisi atėjo į valdžią po rinkimų, kuriuose daugiau nei pusė rinkėjų nedalyvavo, o keliems politiniams sunkiasvoriams buvo uždrausta kandidatuoti.

Jis pakeitė nuosaikųjį Hassaną Rouhani, kurio pagrindinis pasiekimas buvo 2015 metais su pasaulio galybėmis sudarytas branduolinis susitarimas. Pagal jį Iranas buvo atleistas nuo tarptautinių sankcijų mainais į branduolinių ambicijų apribojimus.

Kaip ir kiti ultrakonservatoriai, E. Raisi griežtai kritikavo savo pirmtako stovyklą po to, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš branduolinio susitarimo ir sugrąžino Iranui sankcijas.

E.Raisi ėmėsi vadovauti šaliai išgyvenant socialinę ir ekonominę krizę.

Prisistatęs kaip kovotojas su korupcija, E.Raisi paskelbė griežtas taupymo priemones, dėl kurių smarkiai išaugo kai kurių pagrindinių produktų kainos. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl didelių pragyvenimo išlaidų.

Plačiau skaitykite ČIA.